Darbo rinkoje kasmet pastebimas profesinio mokymo paslaugų poreikis. Švietimo problemos analizė „Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sinergija“, paskelbta 2022 m. rugsėjo 5 d., atskleidė, kad vienas iš esminių profesinio mokymo sistemos trūkumų – mokinių įgyjamos žinios ir įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Profesinio mokymo aprėptis Lietuvoje vis dar atsilieka nuo valstybės lūkesčių ir ES vidurkio. Tik apie 26 proc. mokinių siekia įgyti išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose. Per pastaruosius metus padaugėjo bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo atvejų, kai abiejų tipų mokyklų veiklos sritys susilieja. Viena profesinio mokymo patrauklumo didinimo priemonių – nuo 2020– 2021 m. m. pradžios bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudarytos galimybės mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programų modulius arba pirminio profesinio mokymo programas. Bendradarbiaudamos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklos stiprina profesinį orientavimą ir populiarina profesinį mokymą. Raseinių technologijos ir verslo mokykla, siekdama didinti profesinio mokymo patrauklumą bei jo atitiktį darbo rinkos poreikiams, išplečiant profesinių kompetencijų įgijimo galimybes, besimokant bendrojo ugdymo mokyklose, įgyvendina projektą, kuriuo metu Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos ir Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokiniai mokosi pagal 5 kreditų modulį „Saugus ir ekonomiškas transporto priemonės vairavimas“ (3104117) iš Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo modulinės profesinio mokymo programos (M32104101). Su Prezidento Jono Žemaičio gimnazija yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią 9 mokiniai mokosi modulį, o su Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią 5 mokiniai mokosi modulį. Atlikus anketinę apklausą (anketos pateikiamos kartu su PĮP), buvo nustatyta, kad iš 14 mokinių nėra mokinių su specialiais ugdymo poreikiais. Projekto metu 14 mokinių, tai yra 100%, tobulins kompetencijas reikalingas žaliajai pertvarkai ir ugdys skaitmenines kompetencijas. Projektu bus prisidedama prie 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. ,,Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“ įgyvendinimo, prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.