Smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų mūsų visuomenėje. Tai neproporcingai dažnai paveikia moteris, kas atsispindi ir pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje, kurių lygis šalyje išlieka itin aukštas. Svarbu pažymėti, jog alkoholio vartojimas ar žemas išsilavinimo lygis – tai veiksniai, kurie tik padidina smurto artimoje aplinkoje tikimybę, bet ne šio reiškinio priežastis. Smurtas yra sudėtinė lyčių nelygybės, stereotipų bei nepakankamai efektyvios smurto prevencijos sistemos padarinys. Aukštą smurto artimoje aplinkoje lygį lemia kelios tarpusavyje susijusios priežastys. Pateikti statistikos duomenys patvirtina, jog nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, kas yra laikoma moterų diskriminacijos forma. Detalūs statistikos duomenys pateikti priemonės aprašo pagrindime. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe, visuomenėje plačiai paplitusiais lyčių stereotipais ir kitomis nuostatomis, pateisinančiomis smurtą artimoje aplinkoje. Viena iš labiausiai aukštą smurto artimoje aplinkoje lygį lemiančių priežasčių – smurtą patyrusių asmenų baimė kreiptis pagalbos. Taip pat pastebimas policijos pareigūnų ir kitų specialistų, dirbančių smurto artimoje prevencijos ir pagalbos teikimo srityse, kompetencijų trūkumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stygius. Visa tai lemia nepakankamai efektyvią smurto artimoje aplinkoje prevencijos, pagalbos ir paslaugų teikimo sistemą smurtą patyrusiems asmenims bei smurto pavojų patiriantiems asmenims, taip pat asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio. Šios pažangos priemonės įgyvendinimas prisidės prie Europos Komisijos komunikatų–strategijų, skirtų įgyvendinti Lygybės Sąjungos tikslą: „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (toliau – ES lyčių lygybės strategija), kurioje patvirtinama, jog Europos Komisija (toliau – EK) imsis visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią smurtui artimoje aplinkoje ir smurtui dėl lyties, apsaugotų smurto pavojų patiriančius bei smurtą patyrusius asmenis ir patrauktų kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, tiek paslaugų ir pagalbos kiekis smurto artimoje aplinkoje srityje turėtų išaugti trumpalaikėje perspektyvoje, stiprėjant smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir plečiantis visuomenės švietimui ir supratimui šioje srityje. Planuojama, kad iki 2030 m. visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje padidės (95 proc.), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, gavusių specializuotą kompleksinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centruose, skaičius pagal policijoje registruotus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat padidės (60 proc.). Projekte numatytos veiklos bus įgyvendinamos nepažeidžiant horizontaliųjų principų (toliau – HP), atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Taip pat įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Projektas savo veiklomis prisideda prie darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo. Principų įgyvendinimas detaliau aprašytas PĮP 3.8.3 p. Europos socialinio fondo agentūra yra dalyvavusi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektuose, tačiau patvirtiname, kad planuojamo įgyvendinti projekto veiklų išlaidos nebus finansuojamos pagal kitus projekto vykdytojo įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus.