Projektu siekiama išspręsti 2022-2030 plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ 6.6 uždavinyje "Sustiprinti gebėjimą prisitaikyti ir padidinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio sektorių atsparumą klimato kaitos pokyčiams“ įvardintą 3 problemos „Gamtinės ekosistemos, šalies infrastruktūra, ūkio sektoriai neatsparūs didėjančioms klimato kaitos keliamoms grėsmėms ir poveikiui“ 3.2.2. priežastį „Per mažai įdiegta potvynių rizikos valdymo priemonių“. Įgyvendinti potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemones įpareigoja 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (toliau – Direktyva 2007/60/EB). Potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonės nustatytos Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1292 „Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano patvirtinimo“, kurio trečiasis tikslas – Mažinti potvynių riziką ir jų padarinius šalies teritorijoje, jam priskirtas uždavinys – 3.1. Įgyvendinti veiksmingą potvynių valdymą, rizikos vertinimą ir mažinimą. Investicinė veikla „Potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonių, numatytų potvynių rizikos valdymo planuose, įgyvendinimas“ yra numatyta 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programoje (toliau – 2021–2027 IP), patvirtintoje Europos Komisijos sprendimu 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. C(202.2) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.4 konkrečiame uždavinyje „Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevenciją, atsparumą, atsižvelgiant į ekosisteminius metodus“. Potvynio grėsmės teritorijose neįdiegtos visos pagrindinės pasirengimo ir apsaugos nuo potvynių priemonės, skirtos mažinti riziką aplinkai, gyventojams, kilnojamajam ir nekilnojamajam kultūros paveldui, ekonominei veiklai. Sureguliuoti vandens telkiniai didina liūčių ir sniego tirpsmo vandens srautą, sukeldami staigius potvynius, nusausintos pelkės nesugeba subalansuoti hidrologinio režimo užtvindymo metu. Į potencialiai potvynių užliejamas teritorijas patenka elektros, nuotekų surinkimo, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujotiekio, naftos, kitų inžinerinių tinklų ir statinių. Todėl net ir trumpalaikis nurodytų tinklų ir statinių veiklos sutrikdymas gali sukelti itin neigiamas pasekmes gyventojams ir ūkio subjektams. Nemažai gyventojų, gyvenančių potvynių užliejamose teritorijose, naudoja geriamąjį vandenį iš asmeninių gręžinių ir šulinių, kurie nėra ir tam tikrais atvejais negali būti apsaugoti nuo užliejimo. Lietuvoje yra daugiau nei 215 km kelių ruožų, kuriuos užlieja vidutinės tikimybės potvyniai. Daugelis tokių kelių ruožų – mažai apgyvendintose vietovėse arba turi apylankas, kai kurie keliai įrengti ant polderių arba kitų apsauginių pylimų. Kiti 38 km užliejamų kelių ruožų neturi apylankų arba jos labai ilgina kelią. Potvyniai sutrikdo susisiekimą, dėl to nukenčia gyventojai ir verslas. Savivaldybių lygmeniu nepasirengta potvynių rizikos valdymui. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai neperžiūrėti ir neatnaujinti pagal potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius. Potvynio grėsmės teritorijose neįdiegtos apsaugos nuo potvynių priemonės, skirtos saugoti kultūros paveldo objektus. Savivaldybių administracijos tinkamai neinformuotos apie kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, kurioms žalą gali padaryti potvyniai. Neparengti evakavimo darbų organizavimo ir galimų saugojimo vietų planai, nenustatyti kilnojamųjų kultūros vertybių (saugomų muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir religinės paskirties pastatuose) evakavimo prioritetai. Įgyvendinant Direktyvos 2007/60/EB 14 straipsnio reikalavimus, potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami kas šešerius metus. Atnaujinimas vykdomas įvertinus įgyvendintų potvynių rizikos mažinimo priemonių poveikį, realius reljefo ir teritorinius pokyčius, klimato kaitos tendencijas. Taip pat pagal 14 straipsnį Potvynių rizikos valdymo planas turi būti atnaujintas kas šešerius metus, atsižvelgiant į potvynių grėsmės žemėlapių ir potvynių rizikos žemėlapių pasikeitimus, įvertinus padarytą pažangą, siekiant nustatyti naujas priemones potvynių rizikai mažinti ir valdyti. Šiuo metu įgyvendinti du Potvynių direktyvos ciklai (parengti du potvynių rizikos valdymo planai), todėl pradinė rodiklio reikšmė 2021 m. ir tarpinė rodiklio reikšmė 2024 m. yra 67 proc. Parengus trečiojo ciklo potvynių rizikos valdymo planą, vertinama, kad Potvynių direktyvos 14 str. įgyvendintas ir rodiklio reikšmė pasiekta. Rengiant atnaujintą potvynių rizikos valdymo planą, kuriame nustatomi siektini tikslai ir priemonės potvynių grėsmės teritorijose, daugiausia dėmesio bus skiriama numatomų potvynių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai mažinti. Potvynių rizikos valdymo plano parengimui reikia atnaujinti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius. Atsižvelgiant į potvynių grėsmės žemėlapių ir potvynių rizikos žemėlapių pasikeitimus, bus įvertinta padaryta pažanga. Siekiant nustatyti naujas priemones potvynių rizikai mažinti ir valdyti, Potvynių rizikos valdymo planas bus peržiūrėtas ir prireikus atnaujintas iki 2027 m. gruodžio 22 d. Projektas prisidės prie Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, 33 punkte numatyto Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių politikos tikslo įgyvendinimo: sumažinti esamą ir numatyti galimą gamtinių ekosistemų ir šalies ekonomikos sektorių pažeidžiamumą, sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, ekonomiškai efektyviai sumažinti riziką ir žalą, išlaikyti ir padidinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams, siekiant užtikrinti palankias visuomenės gyvenimo ir darnios ūkinės veiklos sąlygas, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai. Kartu Projektas prisidės prie Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 36.7 papunktyje numatyto valstybės pasirengimo valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas užtikrinimo uždavinio įgyvendinimo: įgyvendinti klimato kaitai mažinti ir prisitaikyti prie jos skirtus projektus, ypač siekiant geriau pasirengti klimato kaitos nulemtoms ekstremaliosioms situacijoms ar galimiems geopolitiniams pokyčiams, tokiems kaip masinė migracija ar konfliktai dėl išteklių. Projekto veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.