Įgyvendinant į 2022–2030 m. plėtros programos (PP) valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą įtrauktą 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, patvirtinto LRV 2020-09-09 nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano (NPP) patvirtinimo“, 6 strateginio tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.7. uždavinį „Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą“ siekiama, kad iki 2025 m. 90 proc., o iki 2030 m. – 100 proc., vandenų dalis būtų geros būklės. Projektu sprendžiama problema (iš 6.7 uždavinio): Dalis vandens telkinių nėra geros būklės. Vanduo labai svarbus biologinės įvairovės išsaugojimui, transportui ir rekreacijai, visuomenės sveikatos ir aplinkos kokybės užtikrinimui. Vanduo tenkina ekologinius, ekonominius ir socialinius visuomenės poreikius. Požeminis vanduo yra pagrindinis Lietuvos geriamojo vandens šaltinis. Lietuvoje išskirta 20 požeminių vandens baseinų, iš kurių potencialios rizikos grupei priskirti 5 baseinai. Geriamojo vandens gavybai naudojami tiek gilūs, tiek esantys arčiau paviršiaus vandens telkinių sluoksniai. Remiantis valstybinio požeminio vandens monitoringo rezultatais, pastaraisiais metais bent 1/4 stebėjimo postų buvo nustatyti prastos kokybės požeminio vandens ištekliai. Projektu siekiama tobulinti vandens išteklių valdymą ir gerinti vandens telkinių būklę, išspręsti PP problemos 4.1. priežastį „Neefektyvi vandens telkinių valdymo sistema“. Bendrojoje vandens politikos pagrindų direktyvoje nustatyta, kad vandens telkiniai tvarkomi ir saugomi atsižvelgiant į natūralias upių baseinų ribas. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas įtvirtina, kad Lietuvoje paviršinių/požeminių vandens telkinių valdymas vykdomas upių baseinų rajonų (UBR) pagrindu. Požeminiai vandens telkiniai valdymo tikslais taip pat priskirti prie UBR. Prastėjantys vandens telkinių būklės rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad ši valdymo sistema Lietuvoje įgyvendinama neefektyviai. Vykdant veiklą prisidedama prie NPP 6.7–6.8 punktuose nurodytų pažangos uždavinių įgyvendinimo. Taip pat prisidedama įgyvendinant Bendrijos vandens politikos direktyvą 2000/60/EB ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą 2008/56/EB. Siekiama, kad vandens telkinių būklė neprastėtų, o visi Lietuvos vandens požeminiai telkiniai taptų geros būklės. Projektas atitinka 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje numatytas investicijas: „Vandens išteklių valdymo tobulinimas, investuojant į atnaujintuose upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programoje, skirtoje jūros aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, nustatytas priemones <...> veiksmingiau ir patogiau valdyti duomenis apie vandens telkinius ir priimti objektyviais kriterijais paremtus sprendimus, didinti sprendimų skaidrumą ir visuomenės sąmoningumą.“ Projekto tikslas yra stebėti požeminio vandens būklę. Turint stebėjimų rezultatus galima įgyvendinti vyriausybines ir nevyriausybines veiklas skirtas vandens telkinių būklės gerinimui ir taip pasiekti gerą vandens telkinių būklę. Stebėjimų rezultatai reikalingi gamtos išteklių valdymui, įvairioms aplinkos apsaugos programoms, jų įgyvendinimo veiksmingumui nustatyti, reagavimui į stichines nelaimes, pramonei, gydymo reikalams, architektams ir inžinieriams, mokslininkams ir t. t. Siekiamas pokytis įgyvendinus veiklas, susijusias su vandens išteklių valdymo tobulinimu: Operatyviai gaunami požeminio vandens lygio ir temperatūros duomenys leis kokybiškiau įvertinti požeminio vandens, o kartu ir aplinkos būklę. Monitoringo įrangos įsigijimas sudarys galimybes institucijų darbuotojams kokybiškiau vykdyti savo funkcijas. Įsigijus naują įrangą matavimai bus atliekami operatyviau, dėl modernios ir pažangios įrangos įsigijimo bus galimybė stebėti aplinkoje vykstančius pokyčius, numatyti reikiamus veiksmus jų valdymui. Pasiektas racionalus reikiamų išteklių paskirstymas vandens telkinių būklei pagerinti ir aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti užtikrins efektyvų resursų naudojimą, investicijas orientuotas į tiesioginį vandens telkinių būklės pagerinimą. Praeityje įgyvendintos veiklos svariai prisidėjo prie vandens telkinių monitoringo sistemos tobulinimo, tačiau toks veiklos pobūdis reikalauja nuolatinio duomenų ir įrangos atnaujinimo. Veiklos turi būti tęsiamos siekiant tobulinti monitoringo atlikimą, taip prisidedant prie efektyvaus išteklių būklės pokyčių identifikavimo. Šiuo metu esančių stočių duomenys naudojami ekstremalių meteorologinių sąlygų sukeltų požeminio vandens pokyčių operatyviam vertinimui ir prognozei, tačiau pastebima, kad dėl meteorologinių ir hidrogeologinių sąlygų įvairovės jų nepakanka detalesniam, atskirose teritorijose vykstančių pokyčių vertinimui. Todėl reikalinga telemetrinių stočių tinklą išplėsti. Šiuo projektu numatoma įsigyti įrangos, priemonių ir atvaizdavimo sistemą požeminio vandens monitoringo tobulinimui. Požeminis vanduo sudaro neatsiejamą hidrologinio ciklo dalį, t.y. jo kiekis ir kokybė dalyvauja formuojant ir paviršinių vandens telkinių būklę. Šiuo metu požeminio vandens lygis matuojamas 60 gręžinių elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimo sistemos. Iš 40 gręžinių duomenys surenkami vienąkart per metus, o toks retas duomenų rinkimas neleidžia greitai ir efektyviai reaguoti į požeminio vandens pakitimus. Vykdant projektą siekiama įsigyti ir įrengti 20 naujų telemetrinių matavimo stočių ir atnaujinti 20 esamų telemetrinių matavimo stočių, taip praplečiant jau esančių telemetrinių stočių tinklą. Duomenis apie požeminio vandens būklę, t.y. informaciją apie vandens lygį ir temperatūrą, bus galima gauti realiu laiku. Tai padės suprasti, kaip vandens kiekis keičiasi laike ir leidžia numatyti galimas problemas arba poreikius, susijusius su požeminiu vandeniu. Taip pat monitoringo sistema leis aptikti pokyčius požeminio vandens lygyje, kurie gali rodyti potencialius pavojus. Ankstyvas įspėjimas leidžia imtis veiksmų laiku, siekiant apsaugoti vandens išteklius ir užtikrinti visuomenės saugumą. Turint detalų požeminio vandens monitoringo duomenų rinkinį, galima geriau valdyti ir planuoti išteklius. Tai padeda suprasti, kaip žmonių veikla arba aplinkos pokyčiai gali paveikti požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę. Remiantis šiais duomenimis, galima efektyviau planuoti vandens naudojimą, apriboti perteklinį išteklių naudojimą ir siekti tvarios gamtos išteklių panaudojimo bei tiksliau įgyvendinti priemones numatytas. Projektas prisidės prie darnaus vystymosi rodiklio „1.1. Darnaus vystymosi indeksas“ reikšmių pasiekimo, 6 tikslo uždavinių: 6.3„Iki 2030 m. pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu“, 6.5 „Iki 2030 m. įdiegti kompleksinį vandens išteklių valdymą visais lygiais, įskaitant atitinkamai ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą“, 6.6 „Iki 2020 m. apsaugoti ir atkurti su vandeniu susijusias ekosistemas, įskaitant kalnus, miškus, pelkes, upes, vandeninguosius sluoksnius ir ežerus“) - bus surinkta svarbi informacija apie konkrečių vandens telkinių taršą ir jos pobūdį, o tai padės pasirinkti tikslingas priemonės taršos šalinimui ir padėsiančias apsaugoti su vandeniu susijusias ekosistemas bei prisidės prie vieno iš kompleksinio valdymo elementų, taip pat prie 14 tikslo uždavinio 14.a. Projektas atitiks reikšmingos žalos nedarymo Horizontaliųjų principų vertinimo reikalavimus, keliamus įsigyjamai įrangai. Projektas neigiamo poveikio lygių galimybių visiems principui nedaro (visiems asmenims, nesvarbu, kokia jų lytis, tautybė, rasė ar etninė kilmė, pilietybė, kalba, religija, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, negalia, sveikatos būklė, socialinė padėtis, amžius, seksualinė orientacija ar kiti, bus užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant veiklas). Projektas nepažeidžia ES teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Projektas tiesiogiai neprisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalaus principo, tačiau veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui nedaro. Įsigyjama įranga atitiks serveriams ir duomenų saugojimo produktams taikomus 2009-10-21 EP ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, reikalavimus. Naudojamoje įrangoje nebus 2011-06-08 EP ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo II priede išvardytų ribojamų medžiagų, išskyrus atvejus, kai homogeninių medžiagų koncentracijos vertės pagal masę neviršija tame priede išvardytų didžiausių verčių. Įrangai taikomi reikalavimai bus numatyti pirkimo dokumentuose. Pasibaigus įrangos naudojimo laikui, įranga bus parengiama naudoti pakartotinai, atliekų naudojimui ar perdirbimui/tinkamai apdorojama, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą pagal 2012-07-04 EP ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų VII priedą. Įranga bus atiduota atliekų tvarkytojams pagal nurodytus reikalavimus.