Viešųjų paslaugų prieinamumas Tauragės regione yra netolygus, mažesnė viešųjų paslaugų įvairovė, žemesnė kokybė dėl didesnės socialinės atskirties, aukšto skurdo rizikos lygio, silpniau išvystytos ekonomikos. Regionų plėtros programoje nurodoma, kad skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje viršija ES vidurkį, o didesnę skurdo riziką patiria vyresni nei 65 m. asmenys, vieniši tėvai, gausios šeimos, neįgalieji, atokiose vietovėse gyvenantys ir nedideles pajamas uždirbantys asmenys (pažeidžiamiausios visuomenės grupės). Tauragės regionas yra atokus ir retai gyvenamas. Jo geografinė atskirtis lėmė socialinės bei skurdo rizikos lygio augimą. Sparčiau nei šalyje mažėjant gyventojų skaičiui ir senstant visuomenei, Tauragės regiono savivaldybės turi mažiau galimybių išnaudoti masto ekonomijos efektą, užtikrinant viešąsias paslaugas, modernią viešąją infrastruktūrą. Dėl to nukenčia viešųjų paslaugų kokybė, įvairovė, prieinamumas, nepakankamai užtikrinama visapusiška gyventojų gerovė. Remiantis Tauragės r. sav. visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita Tauragės r. sav. didžiausia dalis gyventojų 2022 m. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų – 347 asmenys, 100 tūkst. gyventojų – 927,7 asmenys ir tai viršija Lietuvos vidurkį (794,7 asmenys). Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. ŠKL vystymuisi įtakos taip pat turi antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Psichikos sveikatai įtakos turi daugybė veiksnių, tarp kurių – genetinis polinkis, socialinė ir ekonominė aplinka, neigiamos vaikystės patirtys, lėtinės ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, vaistais ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Psichikos sveikata ir gerovė yra tarpusavyje susiję dalykai, kuriems įtaką daro įvairiuose sektoriuose taikomos politikos priemonės ir veiksmai, įskaitant tokias sritis kaip švietimas, sveikatos priežiūra, užimtumas ir socialinė įtrauktis. Daug mokyklinio amžiaus jaunuolių kenčia nuo patyčių ir rizikingai vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas. Jaunų žmonių psichikos sveikatos rodikliai byloja apie nepatenkintus sveikos ir harmoningos raidos poreikius, psichologinio atsparumo ir gyvenimo įgūdžių stoką. 2021 m. nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, skaičius, tenkantis 100 tūkst. 14−17 metų amžiaus vaikų Tauragės r. sav. buvo didesnis už Lietuvos vidurkį (693 asmenys). Remiantis Higienos instituto tyrimu „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas“ 2020 m. nustatyta, kad mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą rūkė tabako gaminius, dalis (proc.) Tauragėje buvo 18 proc., o elektronines cigaretes – 26,3 proc. Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus 26,6 proc., o bent kartą per savo gyvenimą vartojo kanapes („žolę“, marihuaną, hašišą) sudarė 3,1 proc. Siekiant geresnės psichikos sveikatos svarbiausia stiprinti psichinį atsparumą. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, dienos režimas, poilsis, meditacija, joga, specialus kvėpavimas, meno, garso terapijos ir kt. yra būdai, padedantys stiprinti psichikos sveikatą. Projekto veiklomis siekiama stiprinti ŠKL bei cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatą, ugdyti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, suteikti daugiau žinių apie sveikatą, mitybą, streso įveikimą, fizinį aktyvumą, formuoti ilgalaikius judėjimo įpročius. Kompleksinių sveikatos ugdymo priemonių (informavimo, švietimo, mokymo) įgyvendinimas skatins socialinį aktyvumą, mažins sergamumą ir socialinės atskirties riziką bei sveikatos netolygumus. Padidėjęs gyventojų sveikatos raštingumas ir susiformavę įgūdžiai sudarys prielaidas išvengti su širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukrinio diabeto sutrikimais susijusių susirgimų arba mažinti jų sukeliamas pasekmes. Vykdant šį projektą padidės senyvo amžiaus asmenų fizinis aktyvumas, veiklose dalyvavę senjorai išsiugdys fizinio aktyvumo įpročius, įgis žinių apie taisyklingai atliekamus fizinio aktyvumo pratimus ir gebės juos taikyti sportuodami savarankiškai. Kiekvieno užsiėmimo metų gerės jų fizinė forma, savijauta, o ilgalaikėje perspektyvoje bus matomi ir kiti fizinio aktyvumo rezultatai – pagerėjusi sveikatos būklė, pakitę mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai. Vidutinio intensyvumo treniruotės sumažins nutukimo, diabeto riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuos kraujo spaudimą, pulso dažnį. Treniruotės dalyviams suteiks energijos, aktyvumo, sumažins stresą, pagerins socializaciją. Taip pat dalyviai išmoks atpažinti savo emocijas, tinkamai jas kontroliuoti, pagerins bendravimo įgūdžius su kitais žmonėmis, išmoks atsipalaidavimo technikų. Kompleksinių sveikatos ugdymo priemonių (informavimo, švietimo, mokymo) įgyvendinimas skatins socialinį aktyvumą, mažins sergamumą ir socialinės atskirties riziką bei sveikatos netolygumus. Vaikai, paaugliai ir jaunimas įgis informacijos apie savižudybių psichologiją, savižudybių ypatumus, savižudybės rizikos veiksnius bei vertinimą, mitus ir faktus apie savižudybes. Projekto dalyviai susiformuos sveiką savęs matymą ir stiprią savivertę. Jaunimas / paaugliai išmoks susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, sužinos, kur galima kreiptis pagalbos sunkiu metu, išmoks atpažinti savo emocijas, tinkamai jas kontroliuoti, taip pat naujų pozityvių elgesio būdų, pagerins bendravimo įgūdžius su kitais žmonėmis, išmoks atsipalaidavimo technikų. Padidėjęs asmenų sveikatos raštingumas ir susiformavę įgūdžiai sudarys prielaidas išvengti su psichikos sveikatos sutrikimais susijusių susirgimų arba mažinti jų sukeltas pasekmes. Projekte nėra numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinimui. Projekto rezultatais vienodai galės naudotis įvairių amžiaus grupių ir interesų asmenys. Projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.