Transporto sektorius yra vienas taršiausių Lietuvoje pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimus, kurie 2020 m. sudarė 30,4 proc. viso ŠESD išmetamo kiekio Lietuvoje. Didžiausia tarša 2020 m. duomenimis šiame sektoriuje tenka kelių transportui – net 95 proc., lengvųjų automobilių tarša jame sudaro 54 proc., krovininių – 37 proc. Elektros energija varomi varikliai šiuo metu technologiškai yra patys efektyviausi ir pasižymi 3-4 kartus didesniu efektyvumu palyginti su vidaus degimo varikliu varoma transporto priemone. Elektros energija varomos transporto priemonės taip pat neišmeta jokių išmetamųjų dujų, o per jų naudingo eksploatavimo ciklą, įskaitant pačios transporto priemonės ir joje naudojamos energijos gamybą, išmetamas ženkliai mažesnis ŠESD kiekis palyginti su transporto priemonėmis, varomomis vidaus degimo varikliais. Pakeitus trečdalį transporto priemonių parko į elektra varomas transporto priemones galima beveik dvigubai sumažinti iškastinių naftos degalų vartojimą ir priklausomybę nuo jų, todėl pripažįstama, kad siekiant ES ir nacionaliniuose teisės aktuose bei strateginiuose dokumentuose užsibrėžtų transporto sektoriaus taršos mažinimo ir AEI naudojimo didinimo tikslų, elektra varomų transporto priemonių plėtra yra būtina[1] . Lietuvoje grynųjų elektromobilių (toliau – EV) skaičius auga lėtai, metinis augimo tempas nuo 2017 m. vidutiniškai sudarė apie 40% per metus. Remiantis VĮ „REGITRA“ duomenimis 2022 m. gegužės mėnesį Lietuvoje M1 ir N1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 6082 vnt. Viena iš nepakankamo EV skaičiaus augimo tempo priežasčių - EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Europos automobilių gamintojų asociacijos 2021 m. pabaigos duomenimis, Lietuva yra tarp penkių mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų. Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad iki 2030 m. Lietuvos Respublikoje turėtų būti įrengta 60 tūkst. EV įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Šiame įstatyme taip pat numatyta, kad įprastos ir vidutinės galios elektromobilių įkrovimo prieigos įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą. Remiantis „Transport and Enviroment“ ataskaita[2], tik 5% elektromobilių įkrovimo vyksta viešosiose įkrovimo prieigose, 95% įkrovimo sesijų atliekama prieigose įrengtose gyvenamosiose ir darbo vietose. Valstybių, kuriose elektromobilumo plėtra jau įsibėgėjusi pavyzdžiai rodo, kad plėtojantis elektromobilių technologijoms ir didėjant galimybėms elektromobiliu įveikti didesnius atstumus, įkrovimo infrastruktūra turi būti daugiau koncentruojama į privačią elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą[3]. Jungtiniu projektu siekiama tiesiogiai spręsti privačių EV įkrovimo stotelių tinklo nepakankamumo problemą, finansuojant įprastos ir vidutinės galios įkrovimo prieigų įrengimą individualiuose namuose ir šalia daugiabučių namų, kur gyvena daugiausiai šalies gyventojų ir potencialių EV naudotojų. Taip pat jungtiniu projektu siekiama sudaryti sąlygas gyventojams pakrauti savo EV darbovietėse. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinio projekto remiamos veiklos ir rezultatas – įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos - skatins taršių transporto priemonių pakeitimą į netaršias transporto priemones - tokiu būdu jungtinis projektas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos; t. y. prie darnaus vystymosi horizontaliųjų principų įgyvendinimo aplinkosaugos srityje: [1] Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plano projektas Dėl elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plano pat... (lrs.lt) [2] Roll-out of public EV charging infrastructure in the EU, Published by Transport & Environment, September 2018. [3] 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ apraše, patvirtintame, Energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1-192, nurodytos informacijos pagrindimo aprašas.