Pagrindinė problema – dalis Plungės miesto gyventojų (bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys) nedalyvauja darbo rinkoje arba negali į ją integruotis. Plungės mieste, kaip ir daugelyje Lietuvos regioninių miestų, išlieka aktuali socialinės atskirties, nedarbo ir ekonominio neaktyvumo problema. Nors bendras nedarbo lygis pastaraisiais metais stabilizavosi, dalis gyventojų vis dar susiduria su reikšmingais barjerais integruotis į darbo rinką. Pagal naujausius savivaldybės ir viešai skelbiamus duomenis, Plungės r. sav. nedarbo lygis siekė apie 7,5–8 proc. darbingo amžiaus gyventojų, o registruotų bedarbių skaičius – apie 1600 asmenų (https://www.plunge.lt/naujienos/pagal-daugeli-rodikliu-plunge-pirmoji-apskrityje/?utm_source=chatgpt.com). Vertinant savivaldybės struktūrą, reikšminga dalis šių asmenų gyvena būtent miesto teritorijoje, kur koncentruojasi didžioji dalis gyventojų (apie 17,3 tūkst.) (https://www.plunge.lt/wp-content/uploads/2025/03/2025-02-13-T1-12-Del-SV-2024m-stebesenos-ataskait.pdf?utm_source=chatgpt.com). Tai rodo, kad nedarbo problema aktuali ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miesto bendruomenėje. Svarbu pažymėti, kad registruotas nedarbas atspindi tik dalį problemos. Reikšminga tikslinės grupės dalis yra ekonomiškai neaktyvūs asmenys. Plungės miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje (toliau – VPS) identifikuojama, kad: didėja socialinę riziką patiriančių ir socialiai pažeidžiamų asmenų skaičius; silpnėja darbinių ir socialinių įgūdžių lygis bei stebimas gyventojų pasyvumas ir mažas įsitraukimas į aktyvią veiklą. Papildomai, darbo rinkos analizė rodo struktūrines problemas: • reikšminga dalis bedarbių neturi profesinio pasirengimo (apie trečdalis) (https://uzt.lt/data/public/uploads/2023/08/darbo-rinkos-tendencijos-2023-i-pusmt.pdf?utm_source=chatgpt.com), • jaunimo nedarbo dalis išlieka reikšminga (iki ~19 proc. visų bedarbių), • ilgalaikio nedarbo ir motyvacijos trūkumo problema išlieka aktuali. VPS ir Plungės mieste identifikuota problema – bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų nepakankamas dalyvavimas darbo rinkoje ir ribotos galimybės įsidarbinti – kyla iš šių tarpusavyje susijusių priežasčių: • Silpnėjantys darbiniai ir socialiniai įgūdžiai – kaip nurodoma Plungės miesto vietos plėtros strategijoje, daliai gyventojų trūksta pagrindinių gebėjimų, reikalingų darbo rinkoje (bendravimo, savarankiškumo, atsakomybės), todėl jie nėra pasirengę aktyviai dalyvauti darbo veikloje • Gyventojų pasyvumas ir motyvacijos stoka – VPS identifikuoja mažą gyventojų įsitraukimą į aktyvias veiklas, kas lemia ne tik nedalyvavimą darbo rinkoje, bet ir vengimą ieškoti darbo ar tobulinti savo gebėjimus • Nepakankamas profesinis pasirengimas – darbo rinkos analizė rodo, kad reikšminga dalis bedarbių neturi profesinio pasirengimo (apie trečdalis), todėl jų galimybės įsidarbinti yra ribotos • Ilgalaikio nedarbo poveikis – ilgą laiką nedirbantys asmenys praranda darbo įgūdžius, darbo įpročius ir pasitikėjimą savimi, dėl to jų sugrįžimas į darbo rinką tampa sudėtingesnis • Ekonomiškai neaktyvių asmenų atskirtis nuo darbo rinkos – ši grupė nedalyvauja Užimtumo tarnybos veiklose ir nėra įtraukiama į aktyvias užimtumo skatinimo priemones, todėl jų galimybės grįžti į darbo rinką dar labiau mažėja • Nepakankamas ryšys su vietos darbo rinka ir verslu – VPS identifikuoja ribotą gyventojų ir darbdavių sąveiką, dėl ko tikslinės grupės atstovai neturi galimybių susipažinti su realiais darbo rinkos poreikiais ir įgyti praktinės patirties. Projektas orientuotas į šių problemų sprendimą, siekiant padidinti bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių Plungės miesto gyventojų įtraukimą į aktyvią socialinę bei ekonominę veiklą Atsižvelgiant į Plungės mieste identifikuotą problemą – dalies gyventojų nedalyvavimą darbo rinkoje arba ribotas galimybes į ją integruotis – egzistuoja aiškus poreikis taikyti kompleksines, į tikslinę grupę orientuotas priemones. Pirmiausia, būtina stiprinti bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų bendrąsias ir praktines kompetencijas, kurios yra būtinos sėkmingai integracijai į darbo rinką. Kaip rodo situacijos analizė, daliai tikslinės grupės trūksta ne tik profesinių žinių, bet ir esminių gebėjimų – savęs pažinimo, komunikacijos, finansinio raštingumo, gebėjimo dirbti komandoje ir prisiimti atsakomybę. Taip pat svarbus poreikis didinti tikslinės grupės motyvaciją ir pasitikėjimą savimi, kadangi ilgalaikis nedarbas ar nedalyvavimas darbo rinkoje lemia pasyvumą ir mažą įsitraukimą į aktyvias veiklas. Ne mažiau reikšmingas yra poreikis sudaryti sąlygas susipažinti su darbo aplinka per tiesioginį kontaktą su vietos verslu ir darbo rinkos pažinimą, nes vien teorinių žinių nepakanka siekiant sėkmingo įsidarbinimo. Svarbi problema – nepakankamas ryšys tarp tikslinės grupės ir darbo rinkos, todėl būtina kurti tiesioginį bendradarbiavimą su vietos verslu, leidžiantį dalyviams geriau suprasti darbo rinkos poreikius, įgyti praktinės patirties ir didinti įsidarbinimo galimybes. Galiausiai, ekonomiškai neaktyvių asmenų atveju ypač svarbus yra poreikis juos įtraukti į aktyvias veiklas ir grąžinti į darbo rinkos sistemą, kadangi ši grupė dažnai lieka už institucinių pagalbos mechanizmų ribų Nesprendžiant šios problemos, Plungės mieste išliktų ir stiprėtų neigiamos socialinės ir ekonominės pasekmės: • didėtų socialinė atskirtis ir gyventojų pasyvumas; • augtų ilgalaikio nedarbo mastas; • mažėtų gyventojų konkurencingumas darbo rinkoje; • didėtų socialinės paramos poreikis; • ekonomiškai neaktyvūs asmenys išliktų už darbo rinkos ribų; • nebūtų išnaudojamas vietos verslo potencialas ir darbo vietų pasiūla; • silpnėtų bendruomenės socialinė ir ekonominė integracija Įgyvendinus projektą bus prisidedama prie identifikuotos problemos – bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų nedalyvavimo darbo rinkoje – sprendimo, didinant jų įsitraukimą į aktyvias veiklas ir gerinant integracijos į darbo rinką galimybes. Projekto metu tikslinės grupės atstovai sustiprins bendrąsias ir praktines kompetencijas, tokias kaip komunikacija, savęs pažinimas, finansinis raštingumas, atsakomybė ir gebėjimas dirbti komandoje, kurios yra būtinos sėkmingam dalyvavimui darbo rinkoje. Taip pat bus didinama dalyvių motyvacija ir pasitikėjimas savimi, skatinant aktyvesnį jų dalyvavimą darbo rinkoje ar tolesnėse ugdymosi veiklose. Projektas sudarys sąlygas dalyviams įgyti praktinių įgūdžių per tiesioginį kontaktą su vietos verslu ir darbo rinkos pažinimą, taip gerinant jų pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje. Užmezgus ryšius su vietos darbdaviais, bus stiprinamos dalyvių galimybės integruotis į darbo rinką. Įgyvendinus projektą, dalis dalyvių įsitrauks į tolesnes veiklas (mokymus, savanorystę ar kitas aktyvias veiklas) arba aktyviau dalyvaus darbo rinkoje, taip prisidedant prie jų socialinės ir ekonominės integracijos. Taip pat bus sukurtas tvarus dalyvių aktyvinimo modelis, užtikrinantis veiklų tęstinumą ir po projekto įgyvendinimo. Projektas atitinka 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ veiklą 2.1.2 „Bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų socialinei integracijai ir įtraukčiai didinti“, ypač 2.1.2.2 poveiklę – bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir kitą pagalbą įdarbinant bei įtraukiant į aktyvią veiklą. Projektas taip pat atitinka Plungės miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos kryptis, susijusias su socialinės atskirties mažinimu, bendruomeniškumo stiprinimu ir socialiai pažeidžiamų gyventojų įtrauktimi. Projektas prisideda prie VPS 1.1 uždavinio „Didinti tikslinių grupių socialinę gerovę, skatinant aktyvią socialinę įtrauktį“ įgyvendinimo bei atitinka 1.1.2 veiksmą „Neformalių iniciatyvų, skirtų bendruomenės verslumui didinti, įgyvendinimas“, kadangi projekto metu numatoma įgyvendinti neformaliojo pobūdžio veiklas, orientuotas į tikslinės grupės bendrųjų ir verslumo kompetencijų stiprinimą, motyvavimą bei aktyvų įsitraukimą į socialinį ir ekonominį gyvenimą. Projekto veiklos, tokios kaip kontaktas su vietos verslu, susitikimai su darbdaviais ir darbo rinkos pažinimas, yra vykdomos kaip profesinio orientavimo, motyvavimo ir pasirengimo darbo rinkai priemonės, skirtos gerinti dalyvių pasirengimą darbo rinkai ir didinti jų įsitraukimą į aktyvią veiklą. Projekto įgyvendinimo vieta – Pramonės pr. 4, Plungė. Projekto veiklos ir susitikimai vyks patalpose, valdomose panaudos teise pagal ilgalaikę panaudos sutartį. Įvertinus planuojamų veiklų pobūdį, turinį ir tikslinę grupę, projektas priskiriamas Aprašo 2.1.2.2 poveiklei – bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų informavimui, konsultavimui, motyvavimui ir pagalbai integruojantis į darbo rinką. Projekto metu numatomi mokymai yra neformaliojo ugdymo pobūdžio ir skirti bendrųjų bei praktinių kompetencijų stiprinimui, dalyvių motyvacijai didinti bei pasirengimui dalyvauti darbo rinkoje. Šios veiklos nėra skirtos formaliai kvalifikacijai ar profesinei kompetencijai įgyti, todėl po mokymų dalyviams nėra suteikiama oficiali kvalifikacija, o gali būti išduodami dalyvavimą patvirtinantys pažymėjimai. Atsižvelgiant į tai, projekto veikloms netaikomi reikalavimai, keliami formaliosioms mokymo ar kvalifikacijos suteikimo programoms. Projektas prisidės prie horizontalios politikos principų įgyvendinimo: bus užtikrinamas lygiateisiškumas, nediskriminavimas, prieinamumas, įtrauktis ir lygios galimybės, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, sveikatos būklės, negalios, socialinės padėties ar pajamų. Projekto veiklos bus organizuojamos taip, kad jose galėtų dalyvauti socialinę atskirtį patiriantys ir pažeidžiami asmenys. Projektas taip pat atitiks ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas, susijusias su žmogaus orumo, socialinės įtraukties, nediskriminavimo, lygių galimybių ir asmenų su negalia teisių užtikrinimu.