2022 m. 1 iš 8 Lietuvos gyventojų buvo diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas (PES). Tikrasis mastas yra didesnis dėl stigmos kreiptis į specialistus, dėl to, kad gydytojai nenurodo PES, kad diagnozė neturėtų neigiamos įtakos asmeniui ateityje. Nors Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas numato minimalios intervencijos principą, Lietuvoje vyrauja medikamentinis gydymas (https://byt.lt/6tNE1), trūksta medicinos psichologų (https://byt.lt/O9taZ), o kitos priemonės, didinančios kompetencijas psichikos sveikatos (PS) srityje nėra pakankamai prieinamos. Asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis, o socialinė distancija auga. 2022 m apklausos duomenimis (https://byt.lt/mnMWl), 50,7 % asmenų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų (2023 m. - 65 %), 42,2 % asmenų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 % nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2023 m. - 61 %). 2022 m. atliktas Higienos instituto (HI) tyrimas (https://byt.lt/62F5m, toliau – HI Tyrimas) atskleidė, kad 1 iš 10 asmenų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į PS sutrikimų turinčius žmones; 8,2% asmenų visai nebūtų linkę kreiptis pagalbos, net jei patirtų tam tikrų PS sunkumų, net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į kreipimąsi pagalbos. Pagal savižudybių skaičių Lietuva tarp ES šalių yra sąrašo viršuje (19,6 atvejų/100 tūkst. gyv. 2023 m.) ir šis skaičius beveik dvigubai viršija ES vidurkį (10,24 atvejų/100 tūkst. gyventojų 2021 m.). Neramina ir tai, kad 2023 m. savižudybių skaičius, lyginant su ankstesniais metais, Lietuvoje padidėjo (2023 m. 19,6 atvejų /100 tūkst. gyventojų, 2022 m. - 18,6 atvejų / 100 tūkst. gyventojų). 2022 m. mokslinio tyrimo (https://byt.lt/UUQTA) duomenimis, 52,5 % asmenų yra kada nors galvoję apie savižudybę, 26,5 % asmenų turėjo minčių apie savižudybę per pastaruosius metus. Nors paskutinius 10 m. buvo matomas savižudybių statistikos mažėjimas, pastarieji metai rodo, kad savižudybių prevencijos priemonės nėra pakankamos. 28,6 / 100 tūkst. gyv. nusižudę asmenys gyveno kaime, 15,4 / 100 tūkst. - mieste (HI duomenimis). Tai, jog nusižudžiusiųjų kaimo gyventojų kiekvienais metais yra daugiau nei miesto yra ryški tendencija. Regioniniai mirčių dėl savižudybės netolygumai rodo, kad skirtingų savivaldybių gyventojai yra nevienodai paveikiami savižudybės rizikos veiksnių. Priežastys: nepakankamas visuomenės raštingumas PS srityje, gaji PS stigma, PS stiprinimo (kompetencijas PS srityje didinančių) priemonių stoka yra pakankamai prastos PS būklės Lietuvoje priežastys. Lietuvoje trūksta koordinuotos savižudybių prevencijos sistemos. Nesant nacionalinio savižudybių prevencijos algoritmo, pastebėtas skirtingas institucijų reagavimas, esant savižudybės grėsmei ar po savižudybės. Savivaldybėse taikomos skirtingos praktikos bendradarbiaujant, sprendžiant klausimus dėl poveikio visuomenei po mėginimo nusižudyti ar savižudybės, atsakomybės tarp specialistų pasiskirsto netolygiai, priklausomai nuo patirties ar kompetencijų. Savižudybių prevencijos prekės ženklas „Tu Esi“ atlieka visuomenės informavimo funkciją savižudybių prevencijos tema, tačiau prevencinių priemonių trūksta: mokymų, renginių, aktyvesnio viešinimo kampanijų ir pan. Šie iššūkiai kilo dėl nepakankamo finansavimo. Problemos sprendimo būdai: PS raštingumo programos mažina negatyvias nuostatas į PS, suteikia pirmosios emocinės pagalbos teikimo įgūdžių, mažina sunkesnės formos psichologinių sutrikimų išsivystymo tikimybę, suteikia žinių kaip bendrauti su asmenimis, kurie patiria PS sunkumus bei pastiprina pasitikėjimą ir kompetencijas teikiant jiems pagalbą. HI Tyrimo duomenimis, gyventojų žinių lygis apie PS yra vienas iš socialinių veiksnių, lemiančių stigmatizuojančių nuostatų pasireiškimą: asmeninis ar artimos aplinkos asmenų PS sunkumų patirties turėjimas lemia aukštesnį PS žinių lygį ir yra susijęs su mažesne stigma. Dėl šių priežasčių projekto veiklos orientuotos į asmeninės patirties sklaidą, žinių, įgūdžių didinimą. HI Tyrime taip pat analizuota kaip vertinami PS pagalbą teikiantys specialistai, sistema. Focus grupių dalyvių pasisakymuose išryškėjo patiriama institucinė stigma ir diskriminacija Lietuvos asmens sveikatos priežiūros sistemoje, daugiau iš vyresnio amžiaus sistemos darbuotojų. 21,4 % šalies gyventojų demonstravo neigiamas nuostatas į PS paslaugų teikėjus ir 16,9 % gyventojų išreiškė neigiamas nuostatas į PS sutrikimų gydymo būdus ir principus. Asmenys, kurie turėjo PS sunkumų patirties, pasižymėjo labiau neigiamu požiūriu į PS paslaugų teikėjus. Iniciatyvos, parengtos mokymų programos ir mokymai, skirti sveikatos priežiūros paslaugų atstovams didins jų PS raštingumą bei mažins PS stigmatizavimą. 2023 m. buvo patvirtintas Nacionalinis savižudybių prevencijos veiksmų 2023–2026 m. planas (toliau – Planas), kurio paskirtis – mažinti savižudybių skaičių Lietuvoje, stiprinant gyventojų PS ir didinant psichologinį atsparumą, gerinant psichosocialinę aplinką, savižudybės grėsmę patiriantiems ar patyrusiems asmenims užtikrinant jų poreikius atitinkančią pagalbą ir tinkamą savižudybių prevencijos sistemos stebėseną. Planas apima sveikatos, socialines, švietimo, žiniasklaidos ir kitų sektorių priemones, prisidedančias prie savižudybių prevencijos. 2024 m. buvo patvirtintas Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašas, labiau reglamentuojant savižudybių prevencijos vykdymą savivaldybėse. Projekto veiklomis bus užtikrinamos plano įgyvendinimo priemonės bei suteikiama pagalba savivaldybėms taikyti aprašą. Projekto veikla ir laukiami rezultatai: HI vykdo „Žvelk giliau“ iniciatyvą, skirtą PS sutrikimų stigmai mažinti. Yra poreikis užtikrinti tęstinumą ir plėtrą, įtraukiant PS raštingumo mokymus visuomenei ir specialistams, turėti tikslinę socialinę kampaniją, tęsti PS ambasadorių koordinatorių plėtrą. Siekiant suprasti Lietuvos gyventojų psichologinę būklę ir poreikius, efektyviai didinti PS raštingumą, mažinti stigmą reikalingi moksliniai tyrimai. Bus paruošti lektoriai, kurie ves PS raštingumo mokymus jaunimui, darbingo amžiaus asmenims, senjorams ir specialistams. Sostinės regione (SR) bus apmokyti mažiausiai 220 specialistų, 1350 asmenys, vakarų ir vidurio Lietuvos regione (VVL) – mažiausiai 250 specialistų, 3100 asmenų. Parengti lektoriai gaus reguliarias supervizijas, kad būtų palaikoma mokymų kokybė. PS stigmatizavimo mažinimo veiklose bus paruošti PS ambasadorių koordinatoriai, kurie taip pat bus supervizuojami. Sostinės regione bus apmokyti mažiausiai 25 asmenys, vakarų ir vidurio Lietuvos regione – mažiausiai 25 asmenys. Vykdant socialinę viešinimo kampaniją tikimasi pasiekti specialistų grupę, didinti jų žinias per netiesiogines veiklas, kviesti įsitraukti į raštingumą didinančias ir stigmą mažinančias veiklas bei iniciatyvas, siekti edukuoti ir ugdyti tolerantišką visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie PS. Vykdant savižudybių prevencijos veiklas numatoma įgyvendinti Plano tikslus: vykdyti pirminę prevenciją, mažinti savižudybės rizikos veiksnių neigiamą poveikį; skatinti atpažinti savižudybės grėsmę ir gebėti pasiūlyti pagalbą; stebėti ir analizuoti savižudybės ir jos grėsmės atvejų registravimo bei pagalbos sistemos veiklą bei pateikti rekomendacijas politikos formuotojams. Tai prisidės prie savižudybių prevencijos politikos įgyvendinimo, specialistų, kitų atstovų kompetencijų didinimo, didesnio visuomenės informavimo. Vykdant savižudybių prevencijos veiklas numatyta pasiekti šiuos rezultatus SR: specialistai, dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo / perkvalifikavimo veiklose - mažiausiai 60; asmenys, dalyvavę sveikatos raštingumo didinimo veiklose – mažiausiai 70. VVL: Specialistai, dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo / perkvalifikavimo veiklose – mažiausiai 145; asmenys, dalyvavę sveikatos raštingumo didinimo veiklose - mažiausiai 180. Numatyta sukurti ir įgyvendinti mokymų programas, sukurti ar išversti aktualią medžiagą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir savižudybių prevencijos koordinatorių rolę. Bus suorganizuoti savižudybių prevencijos renginiai specialistams, žiniasklaidos atstovams ir visuomenei. Bus užtikrinamas prieinamumo visiems principas, nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų). Veiklos, prireikus, bus organizuojamos patalpose, prieinamose judėjimo, regos ar kitą negalią turintiems asmenims, projekto medžiaga ir sukurti produktai, prireikus, bus pritaikyti regos ar kitą negalią turintiems asmenims. Atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.