Sparčiai kintanti socialinė, ekonominė ir kultūrinė būklė, technologinė ir skaitmeninė pažanga, globalios tendencijos ir 2020 m. pasaulį sukrėtusi pandemija, didėjantys su klimatu susiję iššūkiai ir demografinės tendencijos didina visuomenės poreikį nuolat įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Švietimas turi įgalinti kiekvieną žmogų gebėti prisitaikyti ir tapti pokyčių lyderiais. Švietimas priima iššūkį ir vadovaudamasis JT darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslu „Užtikrinti įtraukų ir lygiateisį (lygiavertį) kokybišką švietimą kiekvienam ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“ atlieka svarbų vaidmenį kuriant valstybės gerovę, užtikrinant socialinį mobilumą, skatinant asmenybės augimą, visuomenės brandą, įskaitant ir inovacijas, ir darbo vietų kūrimą (Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“). Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas numato, kad nuo 2024 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus dėl klausos, regos, intelekto, autizmo spektro sutrikimų ar kitokių priežasčių. Nors specialiosios mokyklos išliks, jose ugdysis labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos. Vertinant mokinių su negalia ugdymą bendros paskirties švietimo įstaigose, žemiausias šio rodiklio lygis 2020 m. buvo Panevėžio (42,5 proc.52) ir Šiaulių (36,6 proc.) regionuose, aukščiausias Utenoje (71,5 proc.), o šalyje – 48,9 proc. Plėtoti įtraukųjį ugdymą toliau yra būtina, juolab, kad fiksuojami dideli netolygumai tarp savivaldybių. 2020 m. Panevėžio r. savivaldybėje visi negalią turintys mokiniai buvo ugdomi įtraukiuoju būdu, kai Panevėžio m. sav. tokių mokinių buvo 24,5 proc., Pasvalio r. sav. – 38,9 proc., Kupiškio r. sav. - 58 proc., Rokiškio r. sav. - 67 proc., Biržų r. sav. – 72,5 proc. Lietuvoje pastaruoju metu stebima aktyvi įtraukiojo ugdymo plėtra, tačiau nepaisant nuoseklios ir kryptingos švietimo visiems politikos, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kelia iššūkių ir yra sunkiai prieinamas vaikams, turintiems negalią, ir kitoms pažeidžiamoms vaikų grupėms. Vienas iš Centro strateginių tikslų – plėtoti teikiamas paslaugas, didinant dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenų, ugdymo efektyvumą, teikiant metodinę, konsultacinę ir švietimo pagalbą pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams, šviečiant specialiųjų, bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogus, dalinantis gerąja patirtimi, plėtojant ir skatinant ugdymo novatoriškumą, rengiant ir organizuojant susitikimus, konsultacijas Centre ir išvažiuojamąsias. Įgyvendinant strateginį tikslą projektu būtų prisidedama prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016, 4 problemos – Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose sprendimo. Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centrui konsultuojant tikslines grupes, bus prisidedama prie spręstinų problemų priežasčių – mokyklos gaus koordinuotą metodinę pagalbą įtraukiam ugdymui organizuoti, negalią turintys mokiniai turės geresnes sąlygų ugdytis kartu su bendraamžiais, kils dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencija įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, gerės šiuolaikiška infrastruktūra švietimo pagalbai teikti. „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2022. Įtraukusis ugdymas“ ataskaitoje (2022) teigiama, kad 2021 m. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių, turinčių negalią, ugdomų įtraukiuoju būdu bendrosios paskirties švietimo įstaigose, dalis sudarė 50,6 proc. visų negalią turinčių mokinių. Bendrosiose klasėse 2021 m. buvo ugdoma 49,8 proc. visų priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo neįgalių mokinių (2018 m. – 46,8 proc.). Kai kuriems mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių SUP, dėl kol kas nepakankamo visų mokyklų pritaikymo mokiniams su negalia ugdyti gali būti sudėtinga patenkinti ugdymosi poreikius bendrosiose klasėse. Centras, įgyvendindamas projektą, teiks konsultacinę pagalbą mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams dėl aplinkos pritaikymo ir ugdymo būdų bei metodų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo kokybei užtikrinti. Užtikrinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. spalio 14 d. patvirtinto „Pasirengimo įgyvendinti švietimo įstatymo Nr. i-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų“ veiksmų plano 1.4. priemonės „Užtikrinti stacionarios ir mobilios konsultacinės, metodinės pagalbos teikimą bendrosioms ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokykloms, kai jos susiduria su sudėtingais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukties atvejais“ įgyvendinimą, modernizuojant Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centro infrastruktūrą, aprūpinant reikalingomis priemonėmis ir įranga, Centras teiks reikiamą pagalbą regione. Įtraukties švietime gairėse, parengtose Švietimo ir mokslo ministerijos (2022) teigiama, kad didelė dalis mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų įgijo išsilavinimą, kuomet įtrauktis švietime nebuvo laikoma prioritetine sritimi, mokinių poreikių įvairovė yra labai didelė, tai reiškia, kad yra sudėtinga būti visiškai pasiruošusiems atliepti visus mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, o „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2022. Įtraukusis ugdymas“ ataskaitoje (2022) pastebima, kad analizuojant duomenis, kiek mokyklų neturi visos švietimo pagalbos specialistų komandos (trūksta psichologo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar logopedo), matyti sudėtingesnė situacija. 2021 m. bent vieno iš šių specialistų trūko 65 proc. šalies mokyklų, turinčių pradinių klasių (53 proc. mokyklų miesto vietovėse ir 81 proc. – kaimo vietovėse). Kuo daugiau mokinių turi didelius SUP, tuo daugiau pastangų mokykla turi skirti švietimo pagalbai organizuoti, siekdama užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą. Viena iš labai svarbių sąlygų įtraukiajam ugdymui užtikrinti yra švietimo pagalbos specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų) paslaugų teikimas mokyklose. Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centras prisidėtų prie pagalbos užtikrinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, teikdamas paslaugas tiek Centre, tiek mobiliųjų konsultacijų metu, taip pat plėtos kvalifikuotos pagalbos teikimą kitoms ugdymo įstaigoms, efektyvinant jų ugdymo procesą bei mokytojų darbo kokybę. Projekte numatyta, kad Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centras taps Regioniniu specialiojo ugdymo centru, kuriame dirbanti specialistų komanda teiks konsultacijas dėl įtraukiojo ugdymo priskirto regiono mokykloms ir bus ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Atnaujinant, modernizuojant Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centrą, aprūpinant priemonėmis ir įranga Centro specialistai plėtos kokybiškų konsultavimo bei švietimo pagalbos teikimo paslaugų teikimą, prisidėdami prie koordinuotos metodinės pagalbos įtraukiam ugdymui organizuoti ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Projekto tikslinė grupė – įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, jų tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai. Problemos sprendimo būdas. Modernizuoti regioninius specialiojo ugdymo centrus, pritaikant juos teikti stacionarią ir mobilią metodinę, konsultacinę pagalbą. Numatoma atnaujinanti ir modernizuoti Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centrą, pritaikant jį teikti stacionarią metodinę, konsultacinę pagalbą vidurio Lietuvos regione. Taip pat įsigyti reikalingos įrangos, įrenginių, baldų ir tikslinių transporto priemonių, skirtų teikti mobilią metodinę, konsultacinę pagalbą. Nesprendžiant nustatytos problemos nebus padidinta švietimo įtrauktis ir prieinamumas, neužtikrinta saugi aplinka kiekvienam asmeniui. Įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams. Projektas atitiks horizontaliuosius principus: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą – modernizuojant Centro infrastruktūrą, bus derinami ekonominiai rodikliai, įsigyjant prekes ir paslaugas vadovaujantis mažiausia siūloma kaina. Aplinkos aspektai – numatyta atnaujinti infrastruktūra efektyvi kaštų požiūriu ir reikalinga atnaujinti ir socialiniai aspektai – projektu bus siekiama patenkinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių poreikius ir užtikrinti jų ugdymo kokybę. Lygių galimybių principo bus laikomasi, užtikrinant ugdymosi ir konsultacinės pagalbos teikimą specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nepaisant jų diskriminacijos etninės ar rasinės priklausomybės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar įsitikinimo pagrindu. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai naudosis Centre sukurta infrastruktūra, neišskiriant jų iš visų kitų. Mokiniams, kurie dėl savo specialiųjų poreikių neturės galimybės atvykti į konsultacijas Centre, bus teikiama pavėžėjimo paslauga ar bus vykstama konsultuoti į ugdymo įstaigas, kuriose jie ugdomi. Inovatyvumo ir kūrybingumo principas projekte bus taikomas ieškant ir taikant veiksmingiausius pagalbos būdus specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, taikant mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rekomendacijas, sprendžiant įtraukties aktualius iššūkius, kuriant kokybiškas paslaugas bendrajame ugdyme. Atnaujinus Centro infrastruktūrą ir apsirūpinus naujausiomis priemonėmis ir įranga, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai gaus reikiamą pagalbą, naudojantis inovatyviomis priemonėmis.