Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar susiduriama įvairaus pobūdžio smurto fenomenu, apraiškomis. Įvairaus pobūdžio smurtas (fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis) naudojamas prieš moteris/vyrus neigiamai veikia jų psichologinę sveikatą, o tuo pačiu visos šeimos psichosomatinę būseną. Patiriantys smurtą asmenys susiduria su neigiamomis pasekmėmis: jaučiamas pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas, baimės ir nevilties jausmai, aplanko suicidinės mintys, paramos trūkumas, kas dar labiau apsunkina situaciją, todėl didėja rizika susirgti įvairiomis psichologinėmis ligomis, kurias įveikti reikia daugiau laiko, ekonominių resursų, pastangų. Remiantis statistika, 2020 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudaro 16,8 proc., dažniau smurtą patiria moterys (79,8 proc.), o dauguma įtariamųjų/kaltinamųjų yra vyrai. Atsižvelgiant į tai, dažnai moterys tampa vienišomis motinomis, kurioms dažniau tenka derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, pasirūpinti ne tik savimi, bet ir nepilnamečiais vaikais. Vienišų motinų šeimos dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, neigiamomis skyrybų pasekmėmis vaikams: suprastėję mokymosi pasiekimai, pablogėjusi emocinė sveikata. Taip pat vaikas tampa kaip "įrankis" tėvų konflikte. Instituciniame lygmenyje nėra užtikrinama pakankama parama vienišoms motinoms, todėl dažniausiai, kaip rodo atlikti moksliniai tyrimai, suteikiama tik tarpgeneracinė parama. Siekiant prisidėti prie moterų, patiriančių įvairaus pobūdžio smurtą, gerovės - inicijuojamas šis projektas. Žmonės su negalia susiduria su stigma, etikečių klijavimu, psichologiniais ir ekonominiais iššūkiais, kuomet jiems sudėtingiau dalyvauti darbo rinkoje, ko pasekoje patenkama į socialinės rizikos grupę, sudėtingiau patenkinti asmeninius poreikius. Taip pat yra pažeidžiama grupė patirti smurtą, diskriminaciją, apleistumą. Projektas prisidės prie Alytaus miesto vietos veiklos grupės strategijos 1.1. uždavinio "Plėtoti socialines paslaugas, skatinant gyventojų socialinę įtrauktį, atliepiant įvairių tikslinių grupių poreikius". Projekto nauda: suteikta pagalba ne tik gelbėja žmogų nuo tiesioginės grėsmės, bet ir suteikia instrumentus (žinias, įgūdžius, emocinį atsparumą), kurie leidžia sukurti naują, saugų, orų ir pilnavertį socialines rizikas patiriančiam žmogui gyvenimą. Suteikus visapusišką pagalbą šiems žmonėms ir patiriantiems psichologinį ir fizinį smurtą bei socialinę atskirtį, atsiranda esminė, transformuojanti nauda, kuri paliečia visas jų gyvenimo sritis: nuo pagrindinio fizinio ir emocinio saugumo iki visiškos integracijos į visuomenę, pilnaverčio asmeninio gyvenimo ir savirealizacijos. Suteikiama pagalba išeinant iš smurtinės aplinkos leidžia išvengti tolesnio fizinio sužalojimo ar grėsmės gyvybei. Gerinama žmogaus emocinė būklė: sumažėja asmens, kuriam buvo suteikta pagalba, nuolatinės baimės, kaltės ir gėdos jausmas. Pagerėja arba pilnai atstatoma žmogaus fizinė sveikata: pagerėja miego kokybė, mitybos įpročiai, sumažėja streso sukeliamų ligų rizika. Pakeliama žmogaus savivertė: žmogus pamato, kad jis nusipelno oraus gyvenimo, atkuriama jo vidinė vertės ir pagarbos sau pajauta, kuri buvo sumenkusi dėl socialinės atskirties. Sugrąžinama sprendimų priėmimo galia: žmogus vėl gali priimti savarankiškus sprendimus dėl savo gyvenimo, finansų ir ateities, atgaudamas kontrolę. Žmogus išmoksta nustatyti ribas ir priimti savarankiškus sprendimus. Įgyjama pasitikėjimo savo jėgomis: gavus profesinę ir emocinę paramą, asmuo įgyja pasitikėjimą savo gebėjimais ir drąsos siekti naujų tikslų (mokytis, dirbti, kurti sveikus santykius); Išsilaisvinama iš toksiškų santykių: asmuo gavęs pagalbą ir praktinių įgūdžių gali saugiai nutraukti toksiškus ir smurtinius santykius. Mažinama socialinė žmogaus atskirtis, vystoma socialinė reintegracija: pagalba, palaikymas ir praktinių įgūdžių lavinimas žmogui padeda atkurti socialinius ryšius su draugais, šeima ar sukurti naują palaikymo tinklą. Socialinių įgūdžių ugdymas padeda integruotis ar įsitraukti į bendruomenę, įveikiant izoliacijos jausmą, vėl jaustis visaverčiu visuomenės nariu, mažėja vienatvės ir bejėgiškumo jausmas. Ugdomas žmogaus finansinis savarankiškumas: žmogus iš naujo įgalindamas save užsiimti norima veikla, padeda pats sau atgauti finansinę nepriklausomybę, ir ekonominį savarankiškumą. Nauda Visuomenei. Investavimas į asmenis, patiriančius socialinę riziką, yra protinga ir atsakinga socialinė politika, kuri garantuoja tvarią, stabilią ir ekonomiškai stiprią visuomenę visiems jos nariams. Tai yra investicija į socialinę sanglaudą ir ekonominį efektyvumą: 1. Smurto ciklo nutraukimas: padėdami suaugusiam asmeniui išeiti iš smurto, dažnai yra apsaugoti ir vaikai nuo smurto stebėjimo ar patyrimo, taip nutraukiant neigiamų elgesio modelių perdavimą iš kartos į kartą, užtikrinant sveikesnę ateities visuomenę. 2. Ekonominė nauda ir biudžeto taupymas: sumažėja išlaidos policijos darbui, teismams, pataisos namams, socialinėms pašalpoms, skubiai medicininei pagalbai ir ilgalaikiam gydymui, susijusiam su smurtu, priklausomybėmis ar atskirtimi. Įgalinti žmonės tampa produktyvesni visuomenės nariai. 3. Didėja darbo jėgos potencialas: išspręsti rizikos faktoriai leidžia asmenims grįžti į darbo rinką, tapti mokesčių mokėtojais, o ne socialinės paramos gavėjais. Tai didina šalies BVP. 4. Stiprinama socialinė sanglauda: a. Mažėja nusikalstamumas: integruojant rizikos grupės asmenis ir padedant spręsti problemas (pvz., smurtą, priklausomybes), mažėja nusikalstamumo lygis ir atkuriamas saugumas bendruomenėse. b. Gerėja visuomenės sveikata: mažinant socialinę atskirtį ir priklausomybių problemas, gerėja visuomenės psichikos ir fizinė sveikata (mažiau depresijos, nerimo, PTSS). 5. Socialinės įtraukties didinimas: padėdami atskirtiems asmenims integruotis, yra stiprinamos bendruomenės ir didinamas visuomenės atsparumas ir solidarumo jausmas.