Mūsų tyrėjų grupė jau apie 15 metų vienintelė Lietuvoje vykdo fotopolimerų, t.y. polimerų, kurie gaunami šviesa inicijuojamos polimerizacijos būdu, sintezės iš atsinaujinančių žaliavų ir gautų fotopolimerų savybių tyrimus. Šiems tyrimams atlikti kaip pagrindinis prietaisas buvo naudojamas reometras MCR 502 su fotoreometrijos sistema. Tokiu prietaisu galima ne tik ištirti fotojautrių medžiagų fotokietėjimo kinetiką, bet ir nustatyti visą eilę medžiagų parametrų (tampros modulį, klampos modulį, gelio tašką, kompleksinę klampą, indukcijos periodą, susitraukimą, stiklėjimo temperatūrą, topologijos sustingimo temperatūrą ir kt.), reikalingų tiek fundamentaliems fotojautrių medžiagų tyrimams [pvz., Nanophotonics, 2021, 10(4), 1211. IF: 7,923; Q1], tiek ir praktiniam jų pritaikymui šviesą naudojančiose technologijose (įvairiose optinio 3D spausdinimo technologijose: SLA , DLP, LDW ir kt., nanoįspaudimo litografijoje ir pan.) [pvz., European Polymer Journal. 2025, 236, art. no. 114156, IF: 6,3, Q1; ACS Applied Polymer Materials, 2025, 7(9), 5537, IF: 4, Q1; Composites Part A: Applied Science and Manufacturing, 2022, 157, art. no. 106929, IF: 8,7, Q1]. Toks reometras su fotoreomerijos sistema iki šiol yra vienintelis Lietuvoje. Tačiau įvykus nepataisomam gedimui, nebegalime atlikti pilnavertiškų tyrimų. Kadangi turimas prietaisas yra seno modelio ir gedimas neremontuotinas, yra didžiulis poreikis įsigyti naujos kartos reometrą su fotoreomerijos sistema, pvz. MCR 503 su fotoreometrijos sistema, siekiant ne tik užtikrinti naujų fotopolimerų iš atsinaujinančių žaliavų kūrimo ir tyrimo darbų tęstinumą, bet ir pagerinti tyrimų kokybę bei sustiprinti mūsų konkurencingumą, siekiant tarptautinio ir nacionalinio finansavimo. Toks prietaisas būtų vienintelis Lietuvoje. HORIZON-CL4-2022-DIGITAL-EMERGING-01-03 (action HORIZON-RIA) projekto VERIS paraiškoje nr. 101092750 (KTU kaip partnerio dalies biudžetas 367681,25 EUR, žr. priedą „101092750_VERIS_ESR“), negavusioje finansavimo, nors ir praėjo vertinimo balų slenkstį (gavo 12 balų iš 15, slenkstis 10 balų), buvo numatyta atlikti fotojautrių medžiagų fotokietėjimo ir savybių tyrimus reometru su fotoreomerijos sistema (žr. priedą “Veris paraiškos ištraukos“). Tokie tyrimai, nors ir negavus finansavimo projektui Veris, buvo vykdomi toliau, pilnavertiškam fotopolimerų ištyrimui pasinaudojant įranga esančia užsienio partnerių laboratorijose, nes jie būtini aukšto lygio rezultatams gauti fotojautrių medžiagų tyrimus atliekančių I ir II studijų pakopos studentų baigiamiesiems projektams, moksliniams tyrimų projektams ir vasaros praktikoms, taip pat doktorantams, atliekantiems tyrimus šioje srityje, bei mokslo darbuotojams, dalyvaujantiems šios temos mokslinių tyrimų projektuose (šiuo metu vykdome 4 nacionalinius projektus fotopolimerų sintezės ir tyrimų srityje). Todėl naujos kartos reometro su fotoreomerijos sistema poreikis yra didžiulis ir planuojama jį intensyviai naudoti kaip pagrindinį prietaisą fotopolimerų fotokietėjimo kinetikos ir savybių tyrimuose, o gautus rezultatus skelbti Q1-Q2 kvartilio publikacijose CA WoS sąrašo mokslo žurnaluose, tarptautinėse konferencijose, sukurtas naujas medžiagas išbandyti realiose sąlygose įmonių technologinėse linijose. Taip pat mūsų tyrėjų grupė vienintelė Lietuvoje vykdo vitrimerų, polimerų su dinaminiais kovalentinais ryšiais, sintezės ir savybių tyrimus. Vitrimerai yra gana nauja, bet labai perspektyvi, polimerų klasė pasaulyje. Tai tarpiniai polimerai tarp termoplastikų (tirpių, perlydomų plastikų) ir reaktoplastų (puikių fizikinių savybių dėl tinklinės struktūros, bet netirpių ir neperlydomų plastikų). Vitrimerai intensyviai tirti pradėti tik pastaraisiais metais dėl visos eilės pranašumų lyginant su įprastiniais polimerais. Vitrimerus, nors ir yra tinklinės struktūros, bet dėka kovalentinių ryšių mainų, vykstančių tam tikroje temperatūroje, galima perdirbti į kitos formos gaminius, jie pasižymi terminio atsako formos atmintimi, savaiminiu gijimu, pataisomumu ir perpanaudojamumu. Naudojant vitrimerus galima žymiai sumažinti plastikų atliekų kiekį bei išplėsti tvarių polimerų naudojimą įvairiose srityse, tame tarpe ir aukštosiose technologijose, kas atliepia Europos Komisijos „Cheminių medžiagų strategiją“, skatinančią inovacijas tvarių cheminių medžiagų srityje, ir „Europos žaliąjį kursą“. Mūsų tyrėjų grupėje keletą pastarųjų metų kuriami ir tiriami fotopolimerizuojami vitrimerai iš atsinaujinančių žaliavų: studentai vykdo baigiamuosius projektus, doktorantai ir mokslo darbuotojai vykdo mokslinius tyrimus bei dalyvauja nacionaliniuose mokslo projektuose šioje temoje [publikacijų pvz. Biomacromolecules, 2025, 26(7), 4584, IF: 5,400, Q1; European Polymer Journal, 2023, 198, art. no. 112424, IF: 5,800, Q1]. Nauji fotopolimerizuojami vitrimerai buvo planuojami sintezuoti ir tirti toje pačioje HORIZON-CL4-2022-DIGITAL-EMERGING-01-03 projekto VERIS paraiškoje nr. 101092750 (KTU kaip partnerio dalies biudžetas 367681,25 EUR, žr. priedus „101092750_VERIS_ESR“ ir „Veris paraiškos ištraukos“), negavusioje finansavimo, nors ir praėjo vertinimo balų slenkstį (gavo 12 balų iš 15, slenkstis 10 balų). Tam, kad būtų galima pilnavertiškai ištirti vitrimerų perdirbamumo galimybes ir optimizuoti perdirbimo sąlygas, būtina atlikti jų terminio presavimo bandymus keliais ciklais (skirtingoje temperatūroje ir slėgyje). Tokie tyrimai atliekami plokščių presu su reguliuojama temperatūra ir slėgiu, kurio iki šiol neturime, ir tai labai riboja mūsų sukurtų vitrimerų perdirbamumo pilno ištyrimo galimybes. Turint tokį prietaisą, pvz. Fontijne automatiškai valdomą plokščių presą LabTop 300, labai pagerėtų naujų vitrimerų tyrimų kokybė ir rezultatų gavimo greitis, nereikėtų vykti šių tyrimų atlikti į užsienio partnerių laboratorijas, sustiprėtų mūsų konkurencingumas tarptautiniu mastu, siekiant tarptautinio ir nacionalinio finansavimo, gauti rezultatai būtų skelbiami Q1-Q2 kvartilio publikacijose CA WoS sąrašo mokslo žurnaluose, tarptautinėse konferencijose, sukurti nauji vitrimerai būtų išbandomi realiose įmonių technologinėse linijose. Gavus teigiamus rezultatus, įprastus plastikus būtų galima keisti perpanaudojamais plastikais, gaunamais iš atsinaujinančių žaliavų aplinkai draugiškais šviesą naudojančiais gamybos būdais, todėl poveikis būtų įvairių šakų pramonei, naudojančiai plastikus, tame tarpe ir aukštųjų technologijų pramonei, bei plačiajai visuomenei dėl mažesnio kiekio plastikų atliekų susidarymo, platesnio tvarių plastikų naudojimo ir aplinkai draugiškos technologijos. Projekto įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą ir inovatyvumo yra neutrali, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytiems reikalavimams dėl horizontaliųjų principų ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Įsigyjama įranga prisidės prie šių ES BJRS tikslų pasiekimo: „apsaugoti jūrą“ - Baltijos jūros taršai mažinti, nes su įsigyta įranga bus galima gauti aukštesnio lygio rezultatus ir greičiau, kuriant ir tiriant naujus fotopolimerus (ir vitrimerus) - tvarias ir perpanaudojamas medžiagas, žymiai sumažinančias plastikų atliekų kiekį, ir „padidinti gerovę“ - skatinti regiono konkurencingumą ir inovacijas, nes nauji fotopolimerai (ir vitrimerai), ištirti ir optimizuoti su įsigyta įranga, galės būti pritaikomi regiono įmonių šviesą naudojančiose gamybos technologijose, taip išplečiant tvarių ir inovatyvių medžiagų naudojimą jose.