Planuojamas įgyvendinti projektas prisidės prie Rietavo miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijoje (toliau – VPS) tikslo – skatinti integruotą ir įtraukią socialinę bei ekonominę plėtrą, sudaryti sąlygas gyventojams dalyvauti civilinės saugos veiklose Rietavo mieste 1.1 uždavinio – įtraukti bei atliepti įvairių socialinių grupių lūkesčius, įgyvendinant integruotas socialinio aktyvumo, integracijos, įtraukties priemones įgyvendinimo. Ir konkrečiai bus įgyvendinamas strategijoje numatytas veiksmas – skatinti socialiai pažeidžiamų ir socialinę riziką patiriančių asmenų socialinę integraciją, įsitraukimą į visavertį gyvenimą bei ugdyti jų socialinius ir darbinius gebėjimus per 2.1.1 bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti 2.1.1.3 veiklą – socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas ir 2.1.5 veiklą – savanoriškos veiklos skatinimas (taip pat savanoriškoje veikloje ketinančių dalyvauti asmenų ir savanorius priimančių organizacijų konsultavimas, informavimas), atlikimo organizavimas ir savanorių mokymas. Projektu sieksime ne tik formalaus atitikimo, bet ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo, maksimaliai išnaudojant skaitmeninės įtraukties potencialą Rietave. 1. Senstanti visuomenė ir senjorų skaitmeninė izoliacija Problema: remiantis Rietavo VPS savivaldybėje fiksuojama senėjanti visuomenė (2022 m. pensinio amžiaus asmenys sudarė 20,1 proc. gyventojų) ir jų socialinė atskirtis (R7). Senyvo amžiaus žmonės dažnai jaučiasi izoliuoti nuo šiuolaikinių technologijų, o tai didina jų socialinę atskirtį bei riboja priėjimą prie paslaugų. VPS išskirti sunkumai su kuriais susiduria atskiros gyventojų grupės renkantis savo profesinį kelią ar po ilgos pertraukos ruošiantiems integruotis į darbo rinką, senyvo amžiaus žmonėms sudėtingėja socialinė integracija Rietavo mieste, silpnėja bendruomeniškumas. Kaip siekiamybė spręsti šias problemas VPS numatoma siekiamybė planuoti veiklas, skirtas socialinei atskirčiai mažinti, orientuotas į žmones turinčius negalią bei jų šeimos narius sukuriant socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekti įtraukti Rietavo miesto pagyvenusius žmones į aktyvias veiklos sritis per kūrybiškumą, užimtumą pasitelkiant kultūros ir meno priemones. Priežastys: Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius regionuose ir nepakankamas senjorų kompiuterinis raštingumas, nepritaikytas „Agentic AI“ erai, kurioje bendravimas su technologijomis tampa pagrindiniu paslaugų gavimo būdu. Remiantis atnaujintais 2026 m. strateginiais dokumentais, mes matome radikalų rinkos lūžį. Pagal „Google Cloud Next '26“ pranešimus ir „The Agentic Enterprise Impact Report“, rinka perėjo nuo paprasto pokalbių dirbtinio intelekto (Conversational AI) prie autonominių įmonės agentų (Agentic AI) 1. Tradiciniai CV tapo beverčiai („The Resume is Dead“), nes atsirado „Junior Wipeout“ fenomenas – bazines užduotis dabar atlieka AI, todėl darbdaviai reikalauja realių, veikiančių projektų įrodymų („Proof of Work“). Sprendimo būdas projekte: Humanoidinis robotas tarnaus kaip intuityvi, balsu valdoma DI sąsaja, kuri padės senjorams įveikti technologinį barjerą ir skatins jų socialinį aktyvumą per interakciją. 2. Jaunimo pasyvumas ir motyvacijos trūkumas Problema: Identifikuota neaktyvaus jaunimo (NEET grupė), kuris nedirba ir nesimoko, problema (R5, R22). Ši grupė patiria motyvacijos stygių ir skaitmeninių kompetencijų atotrūkį nuo šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimų. Arba kita grupė jaunų žmonių, kurie labai daug praleidžia laiko virtualioje erdvėje, tačiau tik stebėdami sukurtą turinį, kuris dažniausia neskatina mokytis ir tobulėti ar realiai įvertinti savo ateities darbo, veiklos perspektyvas. Todėl jaunimas jaučiasi gana nesaugiai ir lengvai pažeidžiamas dėl tendencijų, kurias sukuria vis daugiau vietos viešajame gyvenime užimantis DI. Priežastys: Nėra orientuoto persikvalifikavimo į aukštos pridėtinės vertės technologijas (kaip robotika ar DI) vietos lygmeniu, o tradiciniai CV nebeužtikrina sėkmingo įsidarbinimo be realių projektų įgyvendinimo praktikos įrodymų („Proof of Work“). Sprendimo būdas projekte: Atviro kodo roboto programavimas suteikia jaunimui aukšto lygio technologinius įgūdžius ir leidžia sukurti realų produktą, kuris tampa jų darbų portfeliu (įrodymais). 3. Skaitmeninė atskirtis ir „Junior Wipeout“ fenomenas Problema: Vietos bendruomenėje trūksta inovatyvių įgūdžių įsisavinimo metodų, kurie leistų konkuruoti 2026 m. DI rinkoje. Tai ypač liečia socialiai pažeidžiamas grupes, kurios be specifinės pagalbos lieka už technologinės pažangos ribos. Priežastys: Staigus rinkos perėjimas nuo paprasto DI prie autonominių agentų („Agentic AI“) ir robotikos, kuriam vietos švietimo sistema ir NVO sektorius dar nėra pilnai pasiruošę. Sprendimo būdas projekte: DI įrankių įsisavinimas per praktinį darbą su humanoidiniu robotu tiesiogiai mažina technologinę atskirtį. 4. Kartų bendradarbiavimo ir socialinių ryšių stoka Problema: Rietave stebimas socialinių ryšių silpnėjimas tarp skirtingų amžiaus grupių. Priežastys: Trūksta bendrų erdvių ir inovatyvių veiklų, kurios apjungtų jaunimą ir senjorus bendram kūrybiškam tikslui. Sprendimo būdas projekte: Projektas kuria intergeneracinį ryšį – jaunimas programuoja robotą, o vėliau moko senjorus jį valdyti, taip skatinant savanorystę ir bendruomeniškumą. Senjorams reikalingas pritaikytas kompiuterinis raštingumas, ypač „Agentic AI“ eroje, kur paslaugų valdymas balsu ar intuityviomis sąsajomis tampa būtinybe. Jie turi poreikį išlikti aktyviais bendruomenės nariais, mažinti vienišumo jausmą per sociokultūrines veiklas. Socialinę riziką patiriantiems jauniems žmonėms reikalingas neformalus ugdymas, kuris leistų įgyti aukštos pridėtinės vertės įgūdžių (pvz., robotų programavimas), siekiant sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Jiems būtinas praktinis įsitraukimas („Proof of Work“), kuris kompensuotų tradicinio darbinio patyrimo trūkumą. Programuodami atviro kodo humanoidinį robotą, jaunuoliai ne tik ugdys darbinius įgūdžius, bet ir realizuos save kaip potencialus mentorius kitiems bendruomenės nariams. Projektas prisideda prie darnaus vystymosi per tris pagrindines dimensijas: technologinį tvarumą, aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi bei socialinį stabilumą. 1. Technologinis tvarumas bus siekiamas per atviro kodo sprendimus - pasirinkimas naudoti humanoidinį atviro kodo robotą skatina tvarumą, nes tokia įranga yra lengviau remontuojama, atnaujinama ir programuojama be gamintojo apribojimų, taip prailginant jos gyvavimo ciklą ir mažinant elektroninių atliekų kiekį 2. „Reikšmingos žalos nedarymo“ (DNSH) principo laikymasis bus siekiamas per: - klimato kaitos švelninimą - projekto metu naudojama skaitmeninė įranga ir humanoidinis robotas turi pasižymėti aukštu energiniu efektyvumu, taip užtikrinant, kad nebus didinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija. - taršos prevenciją - įrangos techninėse specifikacijose bus numatyta, kad naudojamoje elektros ir elektroninėje įrangoje nėra pavojingų medžiagų, ribojamų pagal Direktyvą 2011/65/ES. - išteklių tausojimą - veiklos bus vykdomos jau esamoje infrastruktūroje (pvz., TAU patalpose), todėl nebus daroma žala biologinei įvairovei ar vandens ištekliams. 3. Socialinis darnumas per: - kartų integraciją projektas spręs dvi kritines VPS problemas – senjorų socialinę izoliaciją ir mažiau galimybių turinčio jaunimo neaktyvumą. Kurdami interakciją tarp jaunimo (programuojančio robotą) ir senjorų (mokomų jį valdyti), pareiškėjai kuria tvarią socialinę ekosistemą, kurioje technologinė pažanga tarnauja bendruomeniškumo stiprinimui. - bus užtikrintos lygios galimybės, nes projektas suplanuotas taip, kad jame galėtų dalyvauti asmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar negalios. Pavyzdžiui, humanoidinio roboto, kaip intuityvios balsu valdomos sąsajos, naudojimas yra inovatyvus būdas užtikrinti skaitmeninių paslaugų prieinamumą senyvo amžiaus žmonėms.