„Cognizant“ yra informacinių technologijų, konsultacijų ir verslo procesų paslaugų įmonė, turinti daugiau nei 350 000 darbuotojų visame pasaulyje. 2015 m. bendrovė „Cognizant“ įsigijo „Storebrand“ paslaugų centrą Lietuvoje, kad galėtų aptarnauti savo klientus Šiaurės rinkoje ir kitose Europos šalyse. Kompetencijų centras Lietuvoje teikia verslo operacijų valdymo, efektyvizavimo bei technologinės plėtros, skaitmenizacijos paslaugas finansų įstaigoms veikiančioms Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ar kitose šalyse. Centre yra įsteigta skandinavų kalbų akademija, kurioje pagal poreikį specialistai yra mokomi norvegų, švedų ir danų kalbų. Siekdama didinti veiklos efektyvumą ir optimizuoti veiklos sąnaudos, įmonė inicijuoja projektą „Robotikos procesų automatizavimo sprendimų diegimas Cognizant Technology Solutions Lithuania, UAB“, kurio metu planuoja, panaudojant robotikos procesų automatizavimo (RPA) technologija, automatizuoti 9 įmonės veiklos procesų: Skolų išieškojimo proceso administravimas; R2R ataskaitų rengimas; Banko sąskaitos/-ų bendraturčio registravimas; Banko sąskaitos sukūrimas nepilnamečiui; Banko sąskaitos/-ų uždarymas; Būsto paskolos palūkanų pakeitimas; Užklausų, susijusių su kliento turimomis banko sąskaitomis, apdorojimas; Kreditinės mokėjimo kortelės išdavimas ir administravimas; Draudimo aktyvavimas automobilį įregistravus motorinių transporto priemonių registre. Numatoma, kad procesų automatizacija leis sutaupyti 9,37 FTE. Detalus automatizuojamų procesų ir planuojamų diegti sprendimų aprašymas bei FTE sutaupymo pagrindimas pateiktas Aprašo 3 priede „Planuojamo įdiegti sprendimo potencialo pagrindimo forma“. Įdiegti robotizacijos sprendimai leis pareiškėjui sutaupyti rutininėms pasikartojančioms operacijoms skiriamo darbuotojų darbo laiko, kuris galės būti skirtas aukštesnės pridėtinės vertėms užduotims ir tokiu būdu bus kuriama papildoma pridėtinė vertė. Be to, pareiškėjas, įgyvendindamas projektą ir diegdamas RPA sprendimus įgis institucinių žinių, o įmonės darbuotojai – kompetencijų ir įgūdžių, sudarysiančių prielaidas toliau ateityje diegti RPA sprendimus platesniu mastu, didinti kuriamų sprendimų sudėtingumo ir pažangumo lygį, pereiti prie aukštesnės brandos RPA sprendimų etapų. Projektas tiesiogiai prisidės prie šių Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje nustatytų problemų sprendimo: „Įmonėms trūksta žinių apie tai, kokios skaitmeninimo įrangos reikia, kaip optimaliai ją integruoti ir išnaudoti“ ir „Nepakanka paslaugų, susijusių su skaitmeninimo auditais, bandymais, probleminių sričių identifikavimu, bandymais prieš investuojant, tarpininkavimo su paslaugų teikėjais“. Dirbtinio intelekto naudojimo srityje Lietuvos įmonės ES kontekste yra vidutiniokės, o tai lemia tam tikrų žinių ir supratimo apie dirbtinį intelektą trūkumas, kurio pilnai neišsprendžia viešosios verslo paramos paslaugos. 2021 m. Eurostato duomenimis, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES valstybių pagal tokius dirbtinio intelekto naudojimą trikdančius elementus, kaip ekspertinių žinių trūkumas, nepakankamas reikiamų duomenų prieinamumas, nežinomybės dėl duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimų, teisinių technologijos naudojimo niuansų. 2020 m. Europos investicijų banko investicijų apklausos duomenimis, Lietuva užima 10 vietą pagal kategoriją „Faktoriai paveikiantys ilgalaikes įmonių investicijas: prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros“, nurodant, kad ši problema yra pagrindinė kliūtis. Paslaugų sektoriaus įmonės skaitmeninės infrastruktūros prieigos trūkumą taip pat nurodė, kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ilgalaikėms investicijoms – Lietuva taip pat užima 10 vietą. Įmonės Lietuvoje jaučia poreikį ištestuoti tam tikrus sprendimus prieš darant investicijas, kurios dažnu atveju būna brangios, siekiant išsiaiškinti technologijų teikimas galimybes bei galimą investicinę grąžą, tačiau šiai dienai joms trūksta tokio tipo paslaugų. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas nedarys neigiamo poveikio horizontaliems principams. Projekto veikla, vadovaujantis Europos Komisijos 2021 m. vasario 12 d. patvirtintomis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos atsparumo ir didinimo priemonės reglamentą techninėmis gairėmis, atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, nes neturi neigiamo numatomo poveikio 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje, arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Taip pat projekto veikla nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; tinkamo administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.