„Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filialas yra SEB grupės paslaugų centras Vilniuje (SEB Global Services). Tai tarptautinės SEB grupės padalinys, teikiantis pagalbos verslui paslaugas (atlieka operacijas, teikia IT, personalo administravimo ir finansų apskaitos paslaugas) SEB grupei — jos antrinėms įmonėms ir padaliniams daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių. SEB grupės paslaugų teikimo centras Vilniuje itin svarbus teikiant verslo palaikymo paslaugas (operacijų, IT, personalo ir finansų) SEB grupei – 20 šalių veikiantiems filialams ir padaliniams. 2008 m. įkurtas centras pradėjo veiklą turėdamas 67 darbuotojus. Šiandien SEB grupės paslaugų teikimo centre dirba daugiau nei 1700 aukštos kvalifikacijos daugiakalbių motyvuotų darbuotojų komanda. Patogi geografinė padėtis, gabių specialistų gausa, išvystyta infrastruktūra ir galimybės toliau augti kartu su SEB Lietuvoje jau vykdoma veikla tapo pagrindinėmis priežastimis, kodėl SEB pasirinko Vilnių. Projektu siekiama panaudojant robotikos procesų automatizavimo (RPA) priemones 8 įmonės procesams. Numatoma, kad procesų automatizavimas leis sutaupyti 4.5 FTE. Detalus automatizuojamų procesų ir planuojamų diegti sprendimų aprašymas bei FTE sutaupymo pagrindimas pateiktas Aprašo 3 priede „Planuojamo įdiegti sprendimo potencialo pagrindimo forma“. Įdiegti robotizacijos sprendimai leis pareiškėjui sutaupyti rutininėms pasikartojančioms operacijoms skiriamo darbuotojų darbo laiko, kuris galės būti skirtas aukštesnės pridėtinės vertėms užduotims ir tokiu būdu bus kuriama papildoma pridėtinė vertė. Be to, pareiškėjas, įgyvendindamas projektą ir diegdamas RPA sprendimus įgis institucinių žinių, o įmonės darbuotojai – kompetencijų ir įgūdžių, sudarysiančių prielaidas toliau ateityje diegti RPA sprendimus platesniu mastu, didinti kuriamų sprendimų sudėtingumo ir pažangumo lygį, pereiti prie aukštesnės brandos RPA sprendimų etapų. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi; lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą; inovatyvumo, bus kuriami ir diegiami inovatyvūs sprendimai. Projektas tiesiogiai prisidės prie šių Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje nustatytų problemų sprendimo: „Įmonėms trūksta žinių apie tai, kokios skaitmeninimo įrangos reikia, kaip optimaliai ją integruoti ir išnaudoti“ ir „Nepakanka paslaugų, susijusių su skaitmeninimo auditais, bandymais, probleminių sričių identifikavimu, bandymais prieš investuojant, tarpininkavimo su paslaugų teikėjais“. Dirbtinio intelekto naudojimo srityje Lietuvos įmonės ES kontekste yra vidutiniokės, o tai lemia tam tikrų žinių ir supratimo apie dirbtinį intelektą trūkumas, kurio pilnai neišsprendžia viešosios verslo paramos paslaugos. 2021 m. Eurostato duomenimis, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES valstybių pagal tokius dirbtinio intelekto naudojimą trikdančius elementus, kaip ekspertinių žinių trūkumas, nepakankamas reikiamų duomenų prieinamumas, nežinomybės dėl duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimų, teisinių technologijos naudojimo niuansų. 2020 m. Europos investicijų banko investicijų apklausos duomenimis, Lietuva užima 10 vietą pagal kategoriją „Faktoriai paveikiantys ilgalaikes įmonių investicijas: prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros“, nurodant, kad ši problema yra pagrindinė kliūtis. Paslaugų sektoriaus įmonės skaitmeninės infrastruktūros prieigos trūkumą taip pat nurodė, kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ilgalaikėms investicijoms – Lietuva taip pat užima 10 vietą. Įmonės Lietuvoje jaučia poreikį ištestuoti tam tikrus sprendimus prieš darant investicijas, kurios dažnu atveju būna brangios, siekiant išsiaiškinti technologijų teikimas galimybes bei galimą investicinę grąžą, tačiau šiai dienai joms trūksta tokio tipo paslaugų. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas nedarys neigiamo poveikio horizontaliems principams. Projekto veikla, vadovaujantis Europos Komisijos 2021 m. vasario 12 d. patvirtintomis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos atsparumo ir didinimo priemonės reglamentą techninėmis gairėmis, atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, nes neturi neigiamo numatomo poveikio 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje, arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Taip pat projekto veikla nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; tinkamo administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.