Rengiant projektą, buvo išskirtos šios pagrindinės problemos ir jų atsiradimo priežastys: 1. Į sąvartyną patenka atliekos, kurios galėtų būti perdirbtos: • Maisto ir virtuvės atliekos nėra atskiriamos iš kitų likutinių atliekų srauto. Kadangi šiuo metu į MBA įrenginius maisto atliekos daugiausiai patenka bendrame sraute, jos susimaišo su kitomis atliekomis ir nėra tinkamos perdirbimui (arba perdirbta produkcija nėra labai paklausi); • Esamas DGASA tinklas netenkina Marijampolės regiono gyventojų poreikių. Daliai regiono gyventojų esamos aikštelės yra per toli. Įrengus naujas aikšteles dalis gyventojų turės galimybę arčiau namų atsikratyti nereikalingų stambių gabaritų atliekų, sumažės atliekų į DGASA pristatymo piniginiai kaštai ir laiko sąnaudos. 2. Visuomenei trūksta specifinių žinių apie atliekų rūšiavimą. Ne tik Marijampolės regione, bet ir visoje Lietuvoje gyventojai turi nepakankamai žinių ir kompetencijų kaip mažinti atliekų susidarymą, teisingai rūšiuoti atliekas, kaip pasiekti maksimalų atliekų rūšiavimo rezultatą minimaliomis pastangomis, kad šis procesas teiktų realią naudą gyventojui. Įgyvendinus projektą, bus: 1. Įsigyta 11 963 0,08 m3 tūrio maisto rūšiavimo konteinerių; • Marijampolės mieste bendras 0,12 m³ konteinerių, skirtų maisto (virtuvės) atliekoms, poreikis – 5 428 vnt. • Vilkaviškio mieste ir Kybartų mieste bendras 0,12 m³ konteinerių, skirtų maisto (virtuvės) atliekoms, poreikis – Vilkaviškio miestui – 2 433 ir Kybartų miestui – 917 vnt. • Šakių mieste bendras 0,12 m³ konteinerių, skirtų maisto (virtuvės) atliekoms, poreikis – 943 vnt. • Kazlų Rūdos bendras 0,12 m³ konteinerių, skirtų maisto (virtuvės) atliekoms, poreikis – 1 110 vnt. • Kalvarijos mieste bendras 0,12 m³ konteinerių, skirtų maisto (virtuvės) atliekoms, poreikis – 1 132 vnt. 2. Įrengtos 2 DGASA – 1 aikštelė būtų įrengiama Marijampolės savivaldybėje ir 1 aikštelė – Vilkaviškio rajono savivaldybėje. 3. Suorganizuotos viešinimo ir švietimo veiklos Marijampolės regiono gyventojams. Remiantis regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių 2 priedu, stebėsenos rodiklis RCR103 R.B.2.2103 „Surinktos atskirai išrūšiuotos atliekos“ apskaičiuojamas: Surinktų atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis, įsigijus komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius ir priemones, apskaičiuojamas pagal formulę: Sk = Nk * Vk * Ivid * qn * Uk, kur: Sk – surinktų atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis; Nk – konteinerių skaičius (faktinis, po pirkimo); Vk – vieno konteinerio tūris (faktinis, po pirkimo); Ivid – vidutinis konteinerių ištuštinimo dažnis (faktinis skaičius, iš tų, kas aptarnaus konteinerius) per metus (per projekto įgyvendinimo metus); qn – atliekų tankis pagal rūšis pagal Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574, 1 priedą (pagal metodiką); Uk – vidutinis konteinerio užpildymo lygis (teorinis, daroma prielaida, pvz., 80 %, arba atliekami tyrimai, arba tūrio daviklis). Šiame projekte: Nk = 11 963 (numatomas įsigyti konteinerių skaičius). Vk = 0,12 m3 (numatomų įsigyti konteinerių tūris) Ivid = 26 kartai (toks numatomas konteinerių tuštinimo dažnis - šis dažnis pasirinktas ekspertiniu vertinimu - MAATC šiuo metu neturi maisto atliekų rūšiavimo konteinerių, tačiau siekiant išvengti kvapų ir higienos problemų, maisto atliekas rekomenduojama išvežti ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Šis minimalus dažnis ir pasirinktas vertinant galimą rodiklį.); qn = 0,2 (atliekos kodas 20 01 08 - biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos); Uk = 30% (vertinama, kad projekto įgyvendinimo pradžioje vidutinis konteinerio užpildymo lygis bus pakankamai neaukštas. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairių 2 priede, nėra konkrečiai nurodomas koks turi būti konteinerio užpildymo lygis - nurodomas tik pavyzdinis 80 proc. lygis. Toks užpildymo lygis tinka ne visiems konteineriams - maisto atliekų konteinerių tokiu lygiu neįmanoma užpildyti dėl kvapų ir higienos. Remiantis turima kitų regionų patirtimi (daugiausiai - Alytaus), sunku tikėtis, kad maisto konteineriai bus užpildyti daugiau kaip 50 proc. Iš karto po projekto įgyvendinimo siekiama, kad užpildymas sudarytų bent 20 proc.- vertinama, kad maisto atliekų kiekis išliktų panašus, nepaisant to, kokio dydžio konteineriai būtų teikiami. Šis skaičius ir pasirinktas vertinant rodiklį.). Atitinkamai skaičiuojama: Sk = 11 963 * 0,12 * 26 * 0,2 * 0,2 = 1 493 t/m Faktinis naujai įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (arba) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietose priimtų rūšiuojamuoju būdu surinktų atliekų kiekis pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, pateiktus Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS); Naujai planuojamos statyti Pilviškių DGASA atliekų kiekiai paskaičiuoti remiantis šiuo metu Kudirkos Naumiesčio eksploatuojamos aikštelės priimamų atliekų kiekiais. 2023 m. Kudirkos Naumiesčio DGASA buvo priimta 132,994 t atliekų. Vadovaujantis, tuo, kad Pilviškių miestelyje gyvena daugiau nei 30 procentų gyventojų, daroma prielaida, kad Pilviškių DGASA bus priimta >150 t atliekų. Naujai planuojamos statyti Uosinės DGASA atliekų kiekiai paskaičiuoti remiantis penkių didžiausių DGASA priimamų atliekų kiekiais, kurie 2023 m. svyravo nuo 457,107 t iki 1259,095 t. Remiantis 2023 m. priimamų DGASA atliekų kiekiais, planuojama, kad naujoje DGASA bus priimta ne mažiau atliekų nei šiuo metu eksploatuojamoje Kalvarijos DGASA. Remiantis Kudirkos Naumiesčio ir Kalvarijos DGASA priimamų atliekų duomenimis, minimalus surenkamų atliekų padidėjimas sieks 600 t/m. Pridedamos GPAIS 2023 m. metinės ataskaitos. Bendri maisto rūšiavimo ir DGASA pajėgumai – 1 493 + 600 = 2 093 t/m. Numatoma, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų: 1. Projekte nėra numatyta: 1.1. apribojimų, kurie darytų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui; 1.2. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui; 1.3. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui. 2. Projekte užtikrinama, kad vykdant projekto veiklas bus padedama įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“ 11.6 uždavinio – iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui ir dvyliktojo tikslo – „užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius“ 12.5 uždavinį – iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą. 3. Vykdant priemonės veiklas, bus laikomasi pagrindinių Chartijos teisių: orumo; privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. 4. Įgyvendinant projekto veiklas nebus pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą). 5. Projekto veiklos atitiks Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.