2022 – 2030 m. Telšių regiono plėtros plane numatyta 3 regiono plėtros problema - reikšmingas taršos poveikis aplinkai. Nustatyta, kad pagrindinės problemos giluminė priežastis yra nepakankamos taršos mažinimo priemonės. Telšių regione yra nepakankamas atliekų rūšiavimas, dėl to didelė dalis vertingų išteklių patenka į sąvartynus, o ne yra perdirbama ar kitaip panaudojama. Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis 2021 m. paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų komunalinių atliekų dalis 2021 m. Telšių regione siekia 52,35 proc., šalies vidurkis – 45,32 proc., sąvartyne pašalintų komunalinių atliekų dalis sudaro 2,48 proc. nuo visų surenkamų atliekų. Šiuo metu Telšių regione nėra įdiegtas atskiras maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamasis surinkimas. Didžioji dalis maisto / virtuvės atliekų yra surenkamos kartu su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis ir yra tvarkomos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Problemos priežastis – nepakankama rūšiavimo infrastruktūra: Šiuo metu Telšių regione biologiškai skaidžios maisto ir virtuvės atliekos atskirai nėra surenkamos ir apdorojamos, nes regioninė atliekų tvarkymo sistema nėra pritaikyta. Biologiškai skaidžios maisto ir virtuvės atliekos dažniausiai patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Taip pat, dalis šių atliekų patenka į individualiose valdose pastatytus žaliųjų atliekų konteinerius, iš kurių žaliosios atliekos kompostuojamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse (neatitinkančiose aplinkosauginių reikalavimų, keliamų maisto/virtuvės atliekų kompostavimo procesui). Regione nėra įrengti daiktų mainų, pakartotinio naudojimo atidavimo-priėmimo punktai; ribotos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės ir per maži kompostavimo pajėgumai regione; vėluojama įgyvendinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Pagal pateiktą Telšių regiono atliekų tvarkymo centro informaciją Telšių regione poreikis yra 18 DGASA. Šiuo metu Telšių regione yra 6 veikiančios DGASA, planuojama įrengti dar 3 DGASA. Didžiojoje regiono dalyje pakuotės ir pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimui naudojami 1,8 m3 ir 2,5 m3 talpos konteineriai, kurių dauguma pastatyti neįrengtose ir atliekų surinkimui nepritaikytose aikštelėse. Konteinerių aikštelės dažnai būna perpildytos, atliekos kraunamos šalia konteinerių. Daugelyje vietovių nėra pakankamai konteinerių, skirtų skirtingoms atliekų rūšims, ypač atskiriant perdirbamas medžiagas nuo mišrių atliekų. Tai reiškia, kad gyventojai neturi tinkamos infrastruktūros atliekų rūšiavimui netvarkingos ir estetiškai nepatrauklios. Žemas gyventojų ir įmonių sąmoningumas: dalis gyventojų ir įmonių nežino, kaip teisingai rūšiuoti atliekas arba nemato to prasmės (Pirminis klausimynas_Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas Telšių regione). Gyventojams gali trūkti informacijos apie tai, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas arba kokios atliekos turėtų būti perdirbamos. Be aiškios informacijos ir nurodymų, rūšiavimas tampa sudėtingesnis. Kai kurie gyventojai gali nemotyvuotai rūšiuoti atliekas dėl įpročių ar nuomonės, kad rūšiavimas nėra būtinas Paskaitose apie atliekų rūšiavimą dalyvavo tik apie 1000 vaikų ir suaugusiųjų. Apibendrinant: nepakankama rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra, kartu su informacijos stoka ir kitomis išvardytomis priežastimis, lemia didesnį mišrių komunalinių atliekų susidarymą ir jų šalinimą sąvartyne. Norint spręsti šią problemą, būtina plėtoti rūšiavimo infrastruktūrą, šviesti visuomenę, teikti paskatas rūšiavimui ir gerinti atliekų surinkimo sistemas. Projektas prisideda prie: • 2022-2030 m. Telšių regiono plėtros plano pažangos priemonės Nr. LT028-03-02-06 „Aplinkos taršos mažinimas“ įgyvendinimo; • Pažangos priemonės Nr. LT022-01-01-01 „Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas“ įgyvendinimo; • Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ įgyvendinimo; • Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano įgyvendinimo; • 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo; • 2022–2030 metų Regionų plėtros programos įgyvendinimo.