Situacijos analizė. Šakiai – nedidelis (4,58 km2 ploto) pietvakarių Lietuvos miestas, rajono savivaldybės centras, įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties, judrioje kelių sankryžoje į Kudirkos Naumiestį, Gelgaudiškį, Griškabūdį, Kriūkus ir Plokščius.Šakių miestas turi gerą susisiekimą su didesniais Lietuvos miestais: į rytus iki Kauno yra 61km, į šiaurę iki Jurbarko – 25 km, į pietryčius iki Vilkaviškio – 44 km, iki regiono centro – Marijampolės – 57 km, į šiaurės vakarus iki Sudargo pasienio perėjimo posto – 41 km. Miesto teritoriją apsupę priemiestiniai Giedručių ir Girėnų kaimai. Svarbiausi tarptautiniai transporto koridoriai aplenkia tiek miesto, tiek savivaldybės teritoriją, Šakių rajone nėra geležinkelio transporto. Šios priežastys gali riboti stambių pramonės įmonių ir logistikos centrų kūrimąsi Šakių mieste. Šakių miesto VVG teritoriją sudarantis Šakių miestas yra Šakių rajono savivaldybės centras. Šakių r. savivaldybė yra didžiausia savo plotu (1454 km²) iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių, įsikūrusi pietvakarių Lietuvoje, prie sienos su Kaliningrado sritimi, Užnemunės žemumoje. Šiaurėje savivaldybės teritorija Nemunu atskirta nuo Jurbarko rajono, vakaruose Šešupe– nuo Kaliningrado srities ir Vilkaviškio rajono, Liekės upeliu ir Rūdšilio miškais – nuo Kauno apskrities. Šakių r. savivaldybė pasižymi išplėtotu žemės ūkiu, tai turi įtakos ir savivaldybės centro ekonominei ir socialinei raidai (žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro 68 proc. viso ploto, užstatyta teritorija – 1,7 proc.). Rajono orientacija į žemės ūkio veiklą atsispindi ir savivaldybės gyventojų pasiskirstyme pagal gyvenamąją vietą. Didžioji dalis Šakių savivaldybės gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse (70 proc.), Šakių mieste gyvena 18,9 proc. visų savivaldybės gyventojų. Gyventojų tankis mieste nuolatos mažėja. Šakių r. savivaldybėje gimstamumas yra mažesnis už mirtingumą, tai lemia neigiamą gyventojų kaitą, kuri Šakių r. savivaldybėje yra didesnė nei apskrityje ir šalyje, kadangi tūkstančiui gyventojų tenka daug daugiau mirčių ir dažnai mažiau gimimų. Darbingo amžiaus gyventojų dalies rodikliu savivaldybė atsilieka nuo šalies, apskrities ir kaimyninių savivaldybių. Atitinkamai, visas šias išvardintas teritorijas Šakių savivaldybė lenkia pagal pensinio amžiaus gyventojų procentinę dalį, pensinio amžiaus gyventojų dalies rodiklis, nors ir mažesnis nei šalyje, tačiau yra vienas didesnių tarp Marijampolės apskrities miestų. Visi šie demografiniai požymiai rodo naujos miesto plėtros strategijos būtinumą. Mieste opi socialinės atskirties problema, pastaraisiais metais išryškėjo marginalinių grupių, taip pat ir karo migrantų ukrainiečių socialinės integracijos būtinumas. Ekonominės socialinės raidos rodikliai rodo itin žemą verslumo lygį (verslumo rodiklis beveik 2 kartus mažesnis nei šalies vidurkis), todėl strategija būtina verslumo skatinimui, užimtumo didinimui, įsidarbinamumo galimybių didinimui. Šioms problemoms spręsti 2015 m. buvo įkurta asociacija Šakių miesto vietos veiklos grupė, kurioje atstovaujama viešajam, nevyriausybiniam ir privačiam verslo sektoriams. Pagal 2022 m. įregistruotus naujus asociacijos įstatus, Šakių miesto VVG tikslai: pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius; skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą; didinti socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą. BIVP metodo taikymo patirtys. Baigiama įgyvendinti Šakių miesto VVG strategija pagal 2014-2020 m. veiksmų programą, turėjo reikšmingą poveikį socialinei miesto raidai. Buvo įgyvendinta 15 projektų, juose dalyvavo 2024 dalyviai. Sėkmingai įgyvendinant strategiją 2021 m. buvo gauta galimybė finansuoti rezerviniame sąraše likusius projektus. Atsirado naujos ir/ arba buvo išplėtotos socialinės paslaugos, įgyvendinta naujų užimtumo veiklų (stovyklos, sporto užsiėmimai, meniniai, edukaciniai, psichologinės pagalbos ir kt.), įgyvendinti 3 profesiniam orientavimui skirti projektai, 1 projektas verslumo ir jauno verslo rėmimui. Pagalba, kuri projekto dėka buvo suteikta jauno verslo subjektams, paskatino kurtis naujus verslus, o tuo pačiu inicijuoti naujos strategijos, galinčios tapti verslumo skatinimo priemone, kūrimą. Visuomenės narių įtraukimas į politinius procesus yra demokratinės visuomenės varomoji jėga, todėl kiekvienoje demokratinėje šalyje šis procesas įvairiais būdais skatinamas. Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Šakių mieste taikant BIVP metodą rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategiją dalyvavo daugiau nei 15 viešojo ir privataus sektorių subjektų (bendruomeninių organizacijų ir kitų NVO, verslo subjektų ir asocijuotų verslo struktūrų, biudžetinių organizacijų). Organizacijų, dalyvavusių VPS rengimo procesuose, rengusių ir įgyvendinusių projektus, dalyvavusių partnerio teisėmis patirtis atskleidžia, kad iniciatyvos „iš apačios“ yra efektyvesnės tiek neformaliuose, tiek formaliuose pagalbos skirtingoms visuomenės grupėms procesuose negu „iš viršaus“ diktuojamos politikos priemonės. Nemaža dalis Šakių VVG VPS veiklų ir jas įgyvendinančių projektų buvo skirta socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinei integracijai, užimtumui didinti bei jaunam verslui skatinti, galima daryti prielaidą, kad BIVP investicijos turėjo įtakos tiek nedarbo lygio mažėjimui Šakių mieste (ir visoje savivaldybėje), tiek augančiam socialinių paslaugų teikimo efektyvumui bei prisidėjo prie išaugusio socialinių paslaugų teikėjų skaičiaus bei augančio nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo į socialinių paslaugų teikimą. Galime teigti, kad BIVP metodo taikymas yra aktualus ir reikalingas jo tęstinumo užtikrinimas. VVG prisideda prie to, kad vietos organizacijos aktyviau vykdytų iniciatyvas, finansuojamas ES fondų, be atitinkamos pagalbos ir paskatinimo dalis organizacijų niekuomet nesudalyvautų ES projektų įgyvendinime, projektinės veiklos leidžia užtikrinti vietos gyventojų ir savivaldos institucijų, nacionalinio lygmens institucijų ryšį, planuojant ir įgyvendinant gyventojams svarbias vietos plėtros iniciatyvas. Iki paraiškos pateikimo jau pradėtos konsultacijos dėl naujos strategijos kūrimo, į kvietimą atsiliepė 10 juridinių asmenų, susitikime dalyvavo 20 jų atstovų, planuojančių teikti pasiūlymus, idėjas naujai strategijai. Šakių r. NVO taryba, šiemet išsirinkusi naują pirmininkę ir valdybą, taip pat aktyviai įsitraukė į procesą- sukvietė socialines paslaugas teikiančias viešojo ir privataus sektoriaus organizacijas identifikuoti problemas ir numatyti jų sprendimo galimybes. Tai rodo augančią pilietinės visuomenės galią, didesnį aktyvumą, lyginant su ankstesnės strategijos rengimu. Siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose, tikslinga išnaudoti esamą pilietinio aktyvumo vietos problemų sprendime potencialą, sukuriant pagrindą įgyvendinti visuomenės įsitraukimui į vietinės reikšmės problemų sprendimą skirtus veiksmus. Teikiamas projektas sėkmės atveju šalintų per mažo visuomenės informuotumo ir įsitraukimo į viešojo valdymo sprendimų rengimą bei įgyvendinimą problemą. Siekiamas pokytis. Tam, kad BIVP metodo taikymas Šakių mieste būtų veiksmingas, BIVP metodą įgyvendinančių projektų veiklos orientuojamos į visuomenės nepakankamo dalyvavimo viešojo valdymo procesuose giluminių priežasčių šalinimą, t. y. gyventojams patrauklių įtraukimo formų plėtojimą, jų pilietiškumo (pilietinio bendradarbiavimo) kompetencijų ugdymą ir galimybių bendruomenei įsitraukti į praktines pilietiškumo veiklas, jos pačios inicijuotais būdais, veiklomis sprendžiant bendruomenei aktualias problemas, sudarymą, reikalinga siekti, kad viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, dalyvausiančių rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategijas, skaičius didėtų. Sprendimui pasiekti ir įgyvendinti numatomas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principo taikymas, kai visuomenė įsitraukia į bendrą viešosios politikos valdymą, dalyvavimas procesuose stiprina gebėjimus veikti ir imtis iniciatyvų, stiprinami ryšiai tarp gyventojų, įmonių, valdžios institucijų ir kitų sektorių interesų grupių. Vietose veikiančių subjektų bendradarbiavimas sprendžiant vietovėse nustatytas viešųjų paslaugų problemas leidžia sutelkti išteklius, kompetencijas bei kompleksiškai ir rezultatyviai spręsti problemas, užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius, padėtų sustiprėti mažiau patirties tokios problemos sprendime turinčioms NVO. Svarbiausias visų projekte dalyvaujančių suinteresuotų šalių poreikis – per aktyvų dalyvavimą vietinės reikšmės problemų sprendime paskatinti viešųjų paslaugų kokybės gerėjimą, savivaldybės socialinę ir ekonominę plėtrą, tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę.