Projektu siekiama prisidėti ir įgyvendinti Kalvarijos miesto vietos veiklos grupės 2024-2029 metų vietos plėtros strategijos 1.1. uždavinį - "Didinti socialinę įtrauktį teikiant socialines paslaugas", kuris atitiks vietos plėtros strategijos dalyje "Vietos plėtros strategijos finansinis veiksmų planas" nurodytą 1.1.1. veiksmą „Socialinių paslaugų teikimas organizuojant užimtumo veiklas socialiai pažeidžiamų grupių asmenims“ (httpa://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/kalvarijos-miesto-2024-2029-m-vietos-pletros-strategija). Socialiai pažeidžiamų asmenų atskirtis yra opi problema visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva, ir Kalvarijos miestas. 2022 m. Europos komisijos duomenimis, net 24,5% Lietuvos populiacijos yra socialinės atskirties ar skurdo rizikoje (Europos Komisija, Rekomendacijos dėl Lietuvos 2022 metų nacionalinės reformų programos ir pateikia nuomonę dėl 2022 metų Lietuvos stabilumo programos). Socialinę atskirtį dažniausiai patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės: vaikai, senyvo amžiaus asmenys, asmenys su negalia, sunkumus (socialinę riziką) patiriančios ar daugiavaikės šeimos, vieniši, vaikus auginantys tėvai, įvairias rizikas ar skurdą patiriantys asmenys ir kt. Vyresnio amžiaus žmonės (65 metų ir vyresni), remiantis Lietuvos statistikos metraštyje pateiktais duomenimis, 2019 m. pradžioje sudarė 19,8 proc. (552,4 tūkst.) nuolatinių Lietuvos gyventojų. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos prognoze, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, o Europos žemynas bus vienas iš labiausiai senėjimo paveiktų regionų pasaulyje. Jungtinių Tautų komitetas pabrėžia, kad žmonių su negalia socialinės integracijos rodikliai yra taip pat prasti visoje Europoje, ES negalią turinčių žmonių skurdo ir socialinės atskirties rizikos vidurkis siekia 28.7%, palyginus šį skaičių su ES vyresnio amžiaus žmonių skurdo ir socialinės atskirties rizikos vidurkiu (18.7%), matomas net 10% skirtumas. Tarp ES šalių Lietuvos rodikliai yra vieni prasčiausių. PSO pastebi, kad įvairių formų socialinė nelygybė auga visose Europos regiono dalyse. Tai apima socialinę atskirtį, skurdą ir socialinės apsaugos spragas, netolygumus sveikatos priežiūroje, švietime, užimtume, kultūroje, galimybėje gauti būstą ir kitas pagrindines paslaugas. 2024 m. Kalvarijos savivaldybėje gyveno 9737 gyventojai, iš kurių net 19,1 proc. (1989 asmenys) sudarė senyvo (pensinio) amžiaus gyventojai, 675 suaugę asmenys su negalia ir 71 vaikas su negalia (Šaltinis. Kalvarijos savivaldybės 2024 metų socialinių paslaugų planas). 2024 m. Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centras socialinės priežiūros šeimai paslaugas per metus suteikė – 77 sunkumus (socialinę riziką) patiriančioms šeimoms, kuriose augo 146 vaikai (Socialinių paslaugų informacijos sistema (SPIS)). Senyvo amžiaus asmenų, asmenų su negalia ir socialinių sunkumų (socialinės rizikos) šeimose gyvenančių asmenų atskirtis, mažas užimtumas yra opi problema Kalvarijoje. Tą atskleidė ir Kalvarijos miesto situacijos ir gyventojų poreikių tyrimas, kurio metu respondentų nuomone, būtent pensinio amžiaus asmenys patiria didžiausią socialinę atskirtį – taip mano 19,3 proc. apklaustų Kalvarijos miesto gyventojų. Tyrimo respondentų nuomone vyresnio amžiaus žmonės Kalvarijos mieste labiausiai susiduria su: saviraiškos galimybių, užimtumo veiklų trūkumo problemomis (47,4 proc.). Minėtos apklausos metu, net 30,4 proc. respondentų nurodė, kad pagrindinės problemos, su kuriomis Kalvarijos mieste susiduria asmenys su negalia - saviraiškos galimybių, užimtumo veiklų trūkumas. Sunkumus (socialinę riziką) ir atskirtį patiriančios šeimos daugiausia susiduria su užimtumo veiklų trūkumu (nurodė 26,9 proc. apklaustųjų), psichologinės pagalbos, savipagalbos grupių veiklos, (nurodė 23,8 proc. apklaustųjų). Į socialinę atskirtį patekę asmenys dažniausiai yra izoliuoti nuo galimybių pilnavertiškai dalyvauti visuomeniniame, socialiniame gyvenime, turi ribotą prieinamumą naudotis visuomenine infrastruktūra, skaitmeninėmis technologijomis, socialinėmis, sveikatos, teisinėmis ar kitomis paslaugomis ir pagalba. Visa tai įtakoja gyvenimo kokybę, kuri apima žmogaus dvasinę (emocinę), socialinę ir fizinę gerovę. 2023 m. Finansų ministerijos pateiktais savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) duomenimis žemiausias bendras GKI rodiklis 2023 m. buvo nustatytas Lazdijų r. (0,46), Vilkaviškio r. (0,47), Skuodo r. (0,47), taip pat ir Kalvarijos (0,47) savivaldybėje (Lietuvosfinansai.lt). Socialiai pažeidžiamų (socialinę atskirtį patiriančių) grupių asmenų įtraukimas į bendruomenėje inicijuojamas ir teikiamas užimtumo veiklas, sociokultūrines, psichosocialines paslaugas prisidėtų prie socialiai pažeidžiamų asmenų patiriamos socialinės atskirties mažinimo. Tyrimais įrodyta, kad užimtumas yra susijęs su psichikos sveikatai naudingais veiksniais, įskaitant mažesnius nerimo ir depresijos simptomus, didesnę socialinę paramą ir aukštesnį savigarbos laipsnį. Teigiama, kad geram gyvenimui būtina ne tik finansinė gerovė, sveikata, išsilavinimas, bet ir socialinė integracija, įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą. Dalyvaujamasis, aktyvus įsitraukimas į socialines paslaugas ir užimtumo veiklas gali prisidėti prie asmens ir bendruomenės gerovės, socialinės atskirties mažinimo. Užsienio praktikoje yra taikomas metodas - gydytojo rekomenduojamų, "išrašomų" veiklų veiksmingumas. Tai vadinama socialiniu receptu (angl. social prescription) arba menų receptu (angl. art on prescription) - pirminės priežiūros specialistas, šeimos gydytojo komandos narys ar socialinis darbuotojas gali formaliai nukreipti vienišą, socialinių, emocinių ir kitų sunkumų rutinoje turintį klientą į bendruomenėje vykdomus užsiėmimus, taip patenkinant kompleksiškus kliento poreikius. Tai tik įrodo, kad asmens įtraukimas į užimtumo veiklas, socialinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas gali net be medikamentų pagerinti žmogaus savijautą ir emocinę būseną. Projektu būtų sprendžiamos Kalvarijos miesto 2024-2029 m. vietos plėtros strategijoje identifikuotos problemos: „Užimtumo veiklų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“ (silpnybė Nr. 1) ir „Socialinių paslaugų nepakankamumas“ (silpnybė Nr. 3). Gyventojų poreikio tyrimo duomenimis, "69,7 proc. atsakiusiųjų į klausimą „Ar Jūsų nuomone Kalvarijos mieste pakanka socialinių paslaugų“ atsakė, kad nepakanka (SI-12). Apklaustų gyventojų nuomone, socialinėje srityje labiausiai jaučiamas šių socialinių paslaugų trūkumas: Psichologinė pagalba, konsultavimas ir savipagalbos grupės (72,1 proc. respondentų nurodė, kad trūksta) (SI-13); Sociokultūrinės paslaugos (kūrybinės dirbtuvės, laisvalaikio organizavimas, grupinio darbo užsiėmimai, stovyklos ir pan.) (77,1 proc. respondentų nurodė, kad trūksta) (SI-14); Senyvo amžiaus asmenų dienos užimtumo centrų (43,9 proc. respondentų nurodė, kad trūksta) (SI-18)". Taigi projektas, savo veiklomis prisidėtų prie strategijoje nustatytų problemų sprendimo, mažindamas senyvo amžiaus asmenų, asmenų su negalia ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių asmenų socialinę atskirtį, didindamas jų užimtumą, įtrauktį į visuomenėje vykdomas veiklas, teikiamas psichosocialines, sociokultūrines paslaugas. Taip pat projektu būtų prisidedama prie Kalvarijos savivaldybės 2025–2027 metų strateginiame veiklos plane identifikuotų „socialinę atskirtį ir nelygybę, prastus ekonominius ir socialinius rodiklius, kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo“ problemų ir nustatyto 2025–2027 metų veiklos prioriteto, kuris atitinka Kalvarijos savivaldybės strateginio plėtros plano patvirtintą strateginį tikslą: veiklos prioritetas „Bendruomenės gerovės kūrimas ir efektyvus viešasis valdymas“ , programos „Socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos stiprinimo programa (03)“, 2 Uždavinio „Skatinti socialinių ir kompleksinių paslaugų plėtrą Kalvarijos savivaldybėje, gerinti socialinių paslaugų kokybę, socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą ir prieinamumą“ ir 3 Uždavinio „Įgyvendinti socialinę integraciją, užtikrinti prevencinių priemonių veiklą Kalvarijos savivaldybėje“ įgyvendinimo.