Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir tvarią plėtrą, susiduria su būtinybe atnaujinti viešojo transporto sektorių. Šiuo metu savivaldybės transporto parkas yra pasiekęs nusidėvėjimo stadiją: didžioji dalis eksploatuojamų transporto priemonių yra techniškai pasenusios, varomos iškastiniu kuru, o tai lemia ne tik didelę aplinkos taršą, bet ir aukštas bei nuolat augančias eksploatacines sąnaudas. Remiantis SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“ (VRAP) 2026–2029 m. strategine analize, esamas parkas nebeužtikrina šiuolaikinių paslaugų kokybės standartų – fiksuojamas augantis keleivių skundų skaičius bei didėjantis techninių gedimų dažnumas, o turimos transporto priemonės nėra tinkamai pritaikytos asmenims su negalia. Tai sukuria esminį socialinės integracijos barjerą, nes šiuo metu net 56 % visų aptarnaujamų keleivių sudaro asmenys, besinaudojantys lengvatomis, kuriems fizinis judumo prieinamumas yra būtina sąlyga. Transporto sektorius išlieka pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) šaltiniu. 2024 m. duomenimis, Vilniaus rajone į atmosferą buvo išmesta 804,71 t teršalų, kurių didžiąją dalį sudarė transporto sektoriaus emisijos. Siekiant suvaldyti šį poveikį ir skatinti gyventojus atsisakyti taršių transporto priemonių (vidutiniškai 16,8 m. senumo), būtina pasiūlyti modernią, nulinės emisijos alternatyvą. Tai patvirtina 2026 m. prognozuojamas pradinis transformacijos laikotarpio deficitas (-684,6 tūkst. Eur), rodantis, kad išorinis finansavimas yra kritinis veiksnys įmonės veiklos finansiniam tvarumui užtikrinti. Projektu planuojama įsigyti 5 naujus, elektra varomus „Midi“ klasės M3 kategorijos autobusus, kurie yra esminė VRAP 2026–2029 m. strateginio plano dalis. Ši investicija tiesiogiai įgyvendina Vilniaus rajono autobusų parko 2026-2029 strategijos 1.1.2. uždavinį (atnaujinti parką netaršiomis TP), siekiant, kad iki 2029 m. netaršaus transporto dalis parke sudarytų 79 %. Taip pat įgyvendinamas uždavinys 1.1.1. (pritaikyti TP asmenims su negalia), nes naujieji autobusai bus 100 % žemagrindžiai. Projektas tiesiogiai prisideda Nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“, 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ ir Susisiekimo plėtros programos 6.1. uždavinio „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ įgyvendinimo. Taip pat projekto veikla tiesiogiai šalina Susisiekimo plėtros programoje nustatytą problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią ŠESD ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – taršios kelių transporto priemonės ir nepopuliarus viešasis transportas. Projekto veikla prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Projektas atitinka 2021-2027 m. Europos sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto "Geriau sujungta Lietuva" 3.2. uždavinį "Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą "Uždavinys prisideda prie ŠESD emisijų mažinimo bei atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimo transporto sektoriuje. Projektas atitinka Vilniaus rajono savivaldybės 2024-2032 m. strateginio plėtros plano, patvirtinto 2024 m. rugsėjo 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-336 strateginio plėtros plano 04-02 uždavinio Padidinti viešojo transporto paslaugų prieinamumą, teikiant kompleksines viešojo transporto paslaugas 04-02-03 veiksmo Viešojo transporto parko atnaujinimas, keičiant viešojo transporto priemones netaršiomis arba mažataršėmis. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimus, t. y., bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklų įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą principai. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie horizontalių principo įgyvendinimo. Bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Visos įsigyjamos viešojo transporto priemonės atitiks Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, ir reikšmingos žalos nedarymo principus. Finansuojamos veiklos nepažeis Chartijos pagrindinių teisių orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Projektas prisideda prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslas “Sujungti regioną“ nustato transporto politikos srities uždavinį gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis. Lietuvoje siekiant efektyviai plėtoti transporto infrastruktūrą ir visą susisiekimo sistemą bei įgyvendinti numatytus uždavinius bei ilgalaikius tarptautinius ir nacionalinius tikslus parengtas Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planas. Projektas prisideda prie jame numatytų iššūkių, tokių kaip nepakankamas pasiekiamumas ir mažas junglumas šalies viduje, augančios transporto sektoriaus ŠESD emisijos (nes viešasis transportas d, netvari kelių infrastruktūros priežiūra.