Šiaulių mieste vienas ryškiausių transporto infrastruktūros iššūkių yra aukštas automobilizacijos lygis, kuris skatina intensyvų asmeninių automobilių naudojimą net trumpoms kelionėms. Šiuo metu automobilių skaičius mieste siekia 440 vienetų tūkstančiui gyventojų, o tai yra nemažas skaičius tokio dydžio miestui. Dėl didelio automobilių kiekio susidaro piko laikotarpiai, kurie apsunkina susisiekimą ir dažnai sukelia spūstis pagrindinėse miesto arterijose, ypač ryte tarp 7:30–8:00 val. ir vakare nuo 16:30 iki 17:30 val. Tokios spūstys labiausiai juntamos Tilžės, Architektų, Dubijos, Gegužių bei Serbentų gatvėse, kurios jungia pietinius gyvenamuosius rajonus su miesto centru ir pramoniniu rajonu. Dėl eismo srautų susikaupimo šiose gatvėse kelionių laikas gerokai pailgėja, o miesto susisiekimo sistema tampa nepatogi tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykusiems miesto svečiams. Aukštas automobilizacijos lygis mieste taip pat kelia didelę automobilių parkavimo paklausą, ypač centrinėje miesto dalyje. Nepaisant to, kad stovėjimas miesto centre yra apmokestintas, mokamų stovėjimo vietų užimtumas išlieka labai didelis. Tai rodo, jog esama parkavimo kainodara nėra efektyvi transporto srautų valdymo priemonė ir neskatina gyventojų ieškoti alternatyvių judėjimo būdų. Dėl parkavimo vietų trūkumo vairuotojai dažnai parkuojasi neleistinose vietose, kas dar labiau apsunkina eismo sąlygas ir kelia pavojų tiek kitiems vairuotojams, tiek pėstiesiems. Nors parkavimo vietų skaičius mieste per pastaruosius metus buvo didinamas, centrinė miesto dalis vis dar susiduria su dideliais parkavimo iššūkiais, ypač piko valandomis. Efektyvesnis stovėjimo vietų valdymas galėtų tapti viena iš priemonių, mažinančių automobilių eismo intensyvumą miesto centre. Vykdydama pavestas funkcijas projekto vykdytojas privalo užtikrinti kokybišką, savalaikę, gyventojų poreikius atitinkančią viešosios infrastruktūros plėtrą. Įgyvendindama LR vietos savivaldos įstatymu jai paskirtas savarankiškąsias ir valstybės perduotas funkcijas, projekto vykdytojas planuoja savo trumpalaikę ir ilgalaikę veiklą. Šiuo metu projekto vykdytojas įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano (Patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. T-383 redakcija) tikslus, uždavinius ir sprendinius, kurie turi užtikrinti projekto vykdytojas socialinius, ekonominius, technologinius, aplinkosauginius, inžinerinius ir kitus poreikius. Taip pat projekto vykdytojas įgyvendina 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plano (Patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 spalio 28 d. sprendimo Nr. ŠR/TS-21 redakcija), 2.1. tikslą „Plėtoti žaliąją ir darnaus judumo infrastruktūrą, mažinti aplinkos užterštumą“. Projektas atitinka ir įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės 2025-2033 metų strateginio plėtros projekto tikslo „Formuoti gyvybingą, tvarią ir darniai sujungtą miesto struktūrą“ uždavinį „Formuoti darnias miesto jungtis, užtikrinančias tvarų ir saugų judėjimą mieste“. Taip pat Projektas įgyvendins kitus strateginiame projekte numatytus tikslus, uždavinius ir sprendinius, kurie turi užtikrinti projekto vykdytojas socialinius, ekonominius, technologinius, aplinkosauginius, inžinerinius ir kitus poreikius. Projektas taip pat prisideda prie 2023–2029 m. Šiaulių miesto tvarios plėtros strategijos, kuria siekiama visoms gyventojų grupėms sukurti galimybes naudotis tvaria, sveika, įtraukia ir patogia miesto aplinka. Projektu prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių, nes įgyvendinama gairėse numatyta finansuojamoji veikla Nr. 4 „Darnaus judumo miestų planuose numatytų priemonių, prisidedančių prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, įgyvendinimas“. Šiaulių miesto darnaus judumo planas (pakeistas 2024-11-07 tarybos sprendimu Nr. T-264) siekia efektyviai reguliuoti transporto modalinį kelionių pasiskirstymą, mažinant priklausomybę nuo asmeninių automobilių ir skatinant alternatyvius judumo būdus. Projektas tiesiogiai prisidės prie plane iškeltų tikslų, susijusių su oro taršos ir triukšmo mažinimu bei alternatyvių transporto priemonių, tokių kaip viešasis transportas ir dviračiai, skatinimu. Projektu sprendžiama problema – neefektyvi ir neintegruota miesto susisiekimo infrastruktūra, neskatinanti darnaus judumo. Problemos sprendimo būdas – įrengti tris „Statyk ir važiuok“ aikšteles: t. y. „Statyk ir važiuok“ aikštelę Žemaitės gatvėje, „Statyk ir važiuok“ aikštelę Vilniaus gatvėje (Radviliškio kryptimi) ir „Statyk ir važiuok“ aikštelę Gegužių gatvėje (Kelmės kryptimi). Projekto veikla apima šiuos darbus: automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, jungiamųjų pėsčiųjų dviračių takų įrengimas nuo aikštelės ir pagrindinio pėsčiųjų dviračių tako, šaligatvio šalia aikštelės rekonstrukcija, aikštelės apšvietimo ir kamerų įrengimas. Nenumatoma, kad projekto veiklos didins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, nes projekto metu sukurta infrastruktūra skatins naudoti bevarklį transportą. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmogui, gamtai ar turtui. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, nes, įgyvendinant šią veiklą, neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Nenumatoma, kad projekto veiklos darys neigiamą įtaką žiedinei ekonomikai, kadangi numatoma, kad, atliekant rangos darbus, mažiausiai 70 proc. (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai atsirandančias medžiagas, nurodytas Europos sąrašo 17 05 04 kategorijoje) 2000/532 / EB) bus parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas kitoms medžiagoms pakeisti, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Nenumatoma, kad projektų veiklų, susijusių su infrastruktūros kūrimu, įgyvendinimo metu susidarytų ženkli oro, vandens ir dirvožemio tarša, nes, vykdant rangos darbus, bus naudojamos Statybos techniniame reglamente ir kituose teisės aktuose leistinos medžiagos, atitinkančios aplinkos apsaugos reikalavimus. Vykdant statybos darbus bus imamasi priemonių sumažinti triukšmą, dulkių ir teršalų išmetimą. Vertinama, kad projektų veiklos neturi jokio numatomo neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Nauji dideli objektai nebus statomi. Lygių galimybių principas užtikrina, jog visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą bei vykdant veiklas po investicijų. Vykdant infrastruktūros pritaikymo darbus bus prisidedama prie universalaus dizaino principų įgyvendinimo. Įrengiant stovėjimo aikšteles bus taikomi reikalavimai: turi būti pritaikyti neįgaliesiems, atitinkamai paženklinti, įrengiamos inovatyvios technologijos (neįgaliųjų perėjos ir pan.).