Šiaulių technologijų mokymo centro profesinio mokymo infrastruktūra ir praktinio mokymo bazė tik iš dalies atitinka šiuolaikinius technologinius bei darbo rinkos poreikius. Nors dalyje profesinio mokymo programų naudojama įranga yra tinkama bazinių kompetencijų ugdymui, ji nesudaro galimybių ugdyti pažangių kompetencijų, susijusių su skaitmenizavimu, automatizavimu, dirbtinio intelekto taikymu, robotizavimu, elektromobilumu ir žaliąja transformacija. Dėl šios priežasties mokymo procesas ne visuomet gali būti vykdomas naudojant technologijas, kurios šiandien taikomos moderniose pramonės ir paslaugų įmonėse. Didžiausias infrastruktūros atnaujinimo poreikis nustatytas Transporto priemonių elektroniko ir Transporto priemonių remontininko modulinėse profesinio mokymo programose. Šiuo metu mokymo bazėje nėra hibridinių ir elektromobilių praktinio mokymo infrastruktūros, o naudojama diagnostikos ir remonto įranga yra nusidėvėjusi ir neatitinka šiuolaikiniuose autoservisuose naudojamų technologijų. Dėl to mokiniai elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių remonto bei diagnostikos kompetencijas daugiausia įgyja teoriniu lygmeniu, o praktinius įgūdžius gali įgyti tik praktikos metu socialinių partnerių įmonėse. Atsižvelgiant į sparčiai augantį elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių skaičių Lietuvoje bei mažėjančius vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimus, būtina sudaryti galimybes mokiniams praktinius įgūdžius įgyti pačiame profesinio mokymo centre. Suvirinimo sektoriuje Šiaulių technologijų mokymo centras turi stiprią praktinio mokymo bazę, tačiau siekiant atitikti Pramonės 4.0 principus būtina diegti robotizuoto, mechanizuoto ir skaitmenizuoto suvirinimo technologijas. Modernios robotizuoto suvirinimo sistemos ir simuliatoriai leis ugdyti kompetencijas, reikalingas automatizuotose gamybos įmonėse, sumažins medžiagų sąnaudas, energijos naudojimą bei prisidės prie žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo. Atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojo ir Elektriko modulinėse profesinio mokymo programose turima įranga leidžia vykdyti bazinį mokymą, tačiau nepakankamai atspindi šiuolaikinių išmaniųjų energetikos sistemų vystymosi tendencijas. Šiuolaikinis specialistas turi gebėti dirbti su išmaniosiomis valdymo sistemomis, daiktų interneto technologijomis, nuotoliniu įrangos stebėjimu, energijos kaupimo sistemomis bei skaitmeniniais diagnostikos sprendimais. Todėl būtinos investicijos į naują laboratorinę įrangą ir mokymo sistemas, leidžiančias ugdyti ateities darbo rinkoje reikalingas kompetencijas. Projekte numatytos investicijos tiesiogiai atliepia Šiaulių regiono bei Vidurio ir vakarų Lietuvos darbo rinkos poreikius. Užimtumo tarnybos ir regiono verslo duomenys rodo augantį inžinerijos, automatizavimo, transporto elektronikos, elektromobilumo, atsinaujinančios energetikos, mechatronikos, robotizavimo bei skaitmeninės gamybos specialistų poreikį. Regiono pramonės įmonės diegia automatizuotas gamybos linijas, plečiasi saulės ir vėjo energetikos projektai, o transporto sektoriuje sparčiai daugėja elektromobilių bei pažangių vairuotojo pagalbos sistemų (ADAS), kurių priežiūrai reikalingi naujų kompetencijų specialistai. Projektu planuojama įsigyti dirbtinio intelekto ir daiktų interneto mokymo stendus, robotizuoto suvirinimo įrangą ir simuliatorius, elektromobilių diagnostikos ir ADAS sistemų įrangą, atsinaujinančios energetikos laboratorijų įrangą, bepiločių orlaivių įrangą bei kitą kompleksinę mokymo įrangą. Visa įranga sudarys integruotą praktinio mokymo sistemą, kurioje skirtingos technologijos veiks kaip viena grandinė, atspindinti Pramonės 4.0 gamybos procesus. Tai leis mokiniams įgyti tarpdisciplinines kompetencijas, jungiančias mechaniką, elektroniką, automatizavimą, programavimą ir skaitmeninių sistemų valdymą. Moderni mokymo infrastruktūra sudarys galimybes plačiau taikyti inovatyvius mokymo metodus – virtualios realybės technologijas, simuliacijas, skaitmeninius dvynius ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie leis efektyviau organizuoti praktinį mokymą, mažinti medžiagų ir energijos sąnaudas bei prisidėti prie žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo. Projektas tiesiogiai prisidės prie 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos konkretaus uždavinio 4.5 įgyvendinimo, modernizuojant profesinio mokymo infrastruktūrą ir aprūpinant ją šiuolaikine įranga, reikalinga Pramonės 4.0, skaitmenizavimo ir žaliosios transformacijos kompetencijoms ugdyti. Taip pat projektas prisidės prie 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano 3 tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ bei 3.4 uždavinio įgyvendinimo, nes pagerins profesinio mokymo kokybę, padidins mokymo prieinamumą ir sudarys sąlygas rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, pasirengusius dirbti sparčiai besikeičiančioje technologijų ir žaliosios ekonomikos darbo rinkoje.