Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įveikiami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Sveiki ir darbingi žmonės – šalies ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi garantas. Sveikesnė visuomenė galėtų prisidėti prie darbo našumo, šalies ekonomikos augimo ir konkurencingumo, dėl to mažėtų socialinė atskirtis, sveikatos netolygumai. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai gali būti neišvengiami (pvz., amžius, lytis) ir išvengiami (pvz., žalingi įpročiai, gyvensenos būdas, profesiniai veiksniai ir kita). Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai svarbus išvengiamų rizikos veiksnių savalaikis identifikavimas ir šalinimas (ar bent jų poveikio minimizavimas). Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, kaip antai lėtine obstrukcine plaučių liga ar diabetu, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Nuo 2005 m. hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, dalis Lietuvoje sumažėjo, bet vis dar yra viena didžiausių iš ES šalių . Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ekspertų teigimu, apie 80–90 procentų per asmens gyvenimą patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami teikiant pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. Siekiant išvengiamų hospitalizacijų skaičiaus pokyčio ir optimizuoti sveikatos sistemos išlaidas, 80 procentų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų ūmių ligų diagnostikai ir gydymui, lėtinių ligų ilgalaikei priežiūrai, ligų profilaktikai ir pan., turi būti teikiama ambulatoriniame lygyje. Nacionaliniame pažangos plane numatyta iki 2030 m. sumažinti išvengiamų hospitalizacijų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičių iki 16 (2019 m. – 31,4). Siekiant šio tikslo būtina optimizuoti stacionarinių paslaugų teikimą ir toliau judėti nuo perteklinės stacionarios sveikatos priežiūros prie modelio, pagrįsto stipresne šeimos gydytojo institucija ir išplėtota ambulatorine priežiūra. Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą numatoma plėtoti šiuolaikiškus, integruotus ir į bendruomenę orientuotus savivaldybių sveikatos centrus, teikiančius bazines asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių gyventojams. Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijoje įvardytas siekis gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai tarp regionų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė – tai saugios, veiksmingos, prieinamos, į pacientą orientuotos paslaugos. Saugios – tai pacientams žalos nesukeliančios paslaugos, veiksmingos – duodančios tikėtiną geriausią gydymo rezultatą, prieinamos – teikiamos laiku, geografiškai pagrįstu atstumu ir ten, kur yra pakankamai įgūdžių ir išteklių, orientuotos į pacientą – teikiamos atsižvelgiant ir į individualius lūkesčius ir prioritetus, ir į bendruomenės kultūrą. Pagrindiniai paslaugos naudotojai – Širvintų rajono savivaldybės gyventojai. Vilniaus TLK duomenimis Širvintų rajono savivaldybėje prisirašiusių asmenų prie savivaldybės PAASPĮ skaičius sudarė 13667 asmenys, o tai yra 7,8 proc. mažiau nei savivaldybės gyventojų skaičius. Širvintų rajone Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis paslaugas teikia 4 gydymo įstaigos. Pagrindiniai paslaugos naudotojai – Širvintų rajono savivaldybės gyventojai. Paslaugų teikimo apimtys pateikiamos pagal HI pateikiamus duomenis: 2022 metų duomenimis Ambulatorinių ligonių, gydytų stacionaro priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ir ligonių, gydytų stacionare nuo traumų skaičius sudarė: Ambulatorinių ligonių skaičius – 1815 asmenų, stacionaro ligonių skaičius -242 asmenys. Bent vieną nedarbingumo pažymėjimą turėjusių asmenų skaičius buvo 441 asmuo, nedarbingumo atvejų skaičius sudarė 499, iš viso buvo išduota 1229 nedarbingumo pažymėjimai, o bendras nedarbingumo dienų skaičius sudarė 12765 dienas. 2022 metais iš viso Širvintų rajono gydymo įstaigose buvo atlikta 1491 operacija, iš kurių 0,31 proc. buvo dienos stacionaro ligoniams atliktos operacijos. Daugiausia procedūrų atlikta: krūties procedūros, dermatologinės ir plastinės procedūros, raumenų ir skeleto sistemos, akušerijos ir ginekologijos procedūros, virškinimo sistemos procedūros, širdies ir kraujagyslių sistemos procedūros bei akies ir jos priklausinių procedūros. 2021 metais buvo atlikta 1336 operacijos, iš kurių 0,22 proc. buvo dienos stacionaro ligoniams atliktos operacijos. 2020 metais buvo atlikta 1227 operacijos, iš kurių 0,17 proc. buvo dienos stacionaro ligoniams atliktos operacijos. 2019 metais buvo atlikta 1705 operacijos, iš kurių 0,19 proc. buvo dienos stacionaro ligoniams atliktos operacijos. 2018 metais buvo atlikta 1601 operacija, iš kurių 0,17 proc. buvo dienos stacionaro ligoniams atliktos operacijos. Itin svarbus rodiklis, kuris leidžia apibūdinti analizuojamos paslaugos paklausą yra apsilankymų pas gydytojus bei odontologus skaičius. Širvintų rajono savivaldybės gyventojų 87,5 proc. apsilankymų gydymo įstaigoje vyksta dėl ligos ir tik 12,5 proc. yra profilaktiniai apsilankymai. Vidutiniškai 2022 metais kiekvienas Širvintų rajono gyventojas gydymo įstaigoje apsilankė daugiau nei 7,5 karto, iš kurių tik 0,9 apsilankymo buvo profilaktiniais tikslais. Pagrindinės problemos: 1. Neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra, didelis lovadienių skaičius, 2. Ribotas ir netolygus specializuotos pagalbos prieinamumas 3. Sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientus. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.