| Partnerio pavadinimas | Partnerio kodas |
|---|---|
| Šiaulių vyskupijos Caritas | 192072764 |
Sistemine pažangos stebėsena grįstos socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo paslaugos Šiaulių mieste Įgyvendinama
Kvietimo numeris
11-415-K
Projekto numeris
11-415-K-0003
Sutarties įsigaliojimo data
2025-07-31 00:00
Projekto vykdytojas
Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija
Vykdytojo kodas
111966571
Veiklų vykdymo pabaigos data
2027-07-31 00:00
Administruojanti institucija
Centrinė projektų valdymo agentūra
Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma
81 555,29 €
Projektu sprendžiamos problemos
Projektu bus įgyvendinamas „Šiaulių miesto vietos veiklos grupės 2023-2029 metų vietos plėtros strategijoje“ identifikuotas 1 uždavinys „Sustiprinti Šiaulių miesto darbingų gyventojų, ypatingai socialiai pažeidžiamų asmenų, aktyvią socialinę įtrauktį, padidinti lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime“ ir pagal jį bus realizuotas veiksmas Nr. 1. „Taikyti prevencines, integruotas priemones socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“.
Šiauliuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, socialinės atskirties problema itin aktuali. Nors miesto savivaldybė ir nevyriausybinės organizacijos jau įgyvendina įvairias paramos programas, vis dar trūksta sisteminio požiūrio, kuris leistų nuosekliai stebėti pažangą ir užtikrinti efektyvų paslaugų teikimą. Socialinė atskirtis susijusi su įvairiais veiksniais, tokiais kaip mažas gyvenimo lygis, užimtumo trūkumas, prasta gyvenimo kokybė, diskriminacija, psichologinės ar socialinės problemos. 2023 m. duomenys rodo, kad apie 20 proc. Lietuvos gyventojų gyvena skurdo rizikoje, ir šis skaičius dažnai būna aukštesnis tarp tam tikrų grupių, tokių kaip neįgalūs asmenys, vyresni žmonės, vieniši tėvai ir mažas pajamas gaunančios šeimos (https://osp.stat.gov.lt/). Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. daugiau nei 18 proc. Šiaulių miesto gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o ilgalaikio nedarbo lygis viršijo šalies vidurkį. Socialinė atskirtis turi įvairių ir dažnai ilgalaikių pasekmių tiek atskiriems asmenims, tiek visuomenei. Šios pasekmės gali apimti psichologinius, ekonominius, sveikatos ir socialinius aspektus. Socialinė atskirtis dažnai susijusi su ekonominiais sunkumais – asmenys, patiriantys atskirtį, dažnai gyvena žemiau skurdo ribos, neturi galimybių gerinti gyvenimo sąlygų. Užimtumo trūkumas, blogas išsilavinimas ar diskriminacija darbo rinkoje dažnai lemia mažesnes uždarbio galimybes, o tai padidina skurdo riziką. Socialinė atskirtis gali turėti neigiamą poveikį asmens fizinei, psichinei sveikatai. Tai pasireiškia per padidėjusią stresą, depresiją, nerimą, priklausomybes, taip pat dėl nepakankamos prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų. Socialinė atskirtis dažnai veda prie izoliacijos, kai asmenys nejaučia priklausomo bendruomenei jausmo, nesulaukia socialinės paramos. Tai mažina socialinį dalyvavimą, atsiranda bendruomenės susiskaldymas. Dėl socialinės atskirties dažnai žmonės neturi galimybių gauti tinkamo išsilavinimo, todėl jiems sunku prisitaikyti prie darbo rinkos ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Asmenys, patiriantys socialinę atskirtį, susiduria su problemomis tiek pradedant karjerą, tiek siekiant aukštesnių pozicijų, nes jie dažnai neturi tinkamų resursų ar paramos. Dėl socialinės atskirties gali kilti nesaugumo jausmas, tiek atskirų grupių, tiek visuomenės lygiu. Tai gali sukelti nusikalstamumą, socialinius neramumus, pabloginti gyvenimo kokybę. Jei socialinė atskirtis tęsiasi ilgą laiką, gali padidėti socialinė nelygybė, o tai sukelia visuomenės susiskaldymą ir trukdo bendruomenės darnai. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys dažnai jaučia beviltiškumą, praranda pasitikėjimą savimi ir gebėjimu keisti situaciją. Tai gali sukelti pasyvumą ir nesirūpinimą savo gyvenimu. Socialinė atskirtis dažnai perduodama iš kartos į kartą. Asmenys, užaugę skurdo ir socialinės izoliacijos sąlygomis, dažnai perduoda šį socialinį vaidmenį tai savo vaikams. Socialinė atskirtis ne tik pažeidžia atskirus asmenis, bet ir turi ilgalaikį poveikį visai visuomenei, mažina jos socialinį ir ekonominį stabilumą. Todėl svarbu imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir sumažintas jos neigiamas poveikis.
Sprendžiant šias problemas, būtinas tęstinių, kompleksinių ir veiksmingų, inovatyvių paslaugų teikimas. Siekiant mažinti socialinę atskirtį Šiaulių mieste, Projekte numatyta: Individualių psichosocialinių konsultacijų ir pradinių socialinės pagalbos profilių parengimo kompleksinių paslaugų (144 val.) įgyvendinimas 48 Projekto dalyviams, užtikrinant sąlygas vykdyti tęstinę jų pažangos stebėseną; Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo grupinių paslaugų „Sėkmingas OP visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje“ (48 val.) įgyvendinimas, 48 Projekto dalyviams, padedant spręsti socialinės atskirties priežastis bei įgyvendinant tolimesnę jų situacijos ir pažangos stebėseną; Individualių socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų (288 val.) įgyvendinimas 48 Projekto dalyviams, padedant spręsti konkrečias, asmeniui reikšmingas socialines problemas bei socialinės atskirties priežastis, įgyvendinant tolimesnę jų situacijos ir pažangos stebėseną; 48 Projekto dalyvių individualus informavimas ir konsultavimas (96 val.) apie įvairiose įstaigose bei organizacijose teikiamas socialines paslaugas, tarpininkavimas ir atstovavimas (96 val.) padedant gauti šias paslaugas, įgyvendinant tolimesnę situacijos ir pažangos stebėseną; Bendradarbiavimo, informacijos ir patirties sklaidos tinklo „Socialinės pagalbos sinergija“ kūrimas ir palaikymas, įtraukiant ne mažiau nei 20 įstaigų bei organizacijų bei sukuriant palankesnes socialinės įtraukties didinimo paslaugų teikimo sąlygas Projekto dalyvių; Praktinių mokymų „Renkuosi auginančią savanorystę“ (12 val.) ir tęstinių savanorių mentoriaus bei savanorystės įsivertinimo individualių konsultacijų (36 val.) įgyvendinimas 12 savanorių, užtikrinant tęstinę Projekto dalyvių situacijos ir pažangos stebėseną.
Esamoje Šiaulių miesto paslaugų pasiūloje trūksta šiuolaikinius grupinio darbo bei psichologinio poveikio metodus integruojančių paslaugų. Įrodyta, kad sprendžiant daugelį problemų (taip pat problemas, susijusias su socialine atskirtimi), efektyvu naudoti savitarpio pagalbos grupes, išnaudojant krizinę situaciją išgyvenančio asmens santykį su kitais panašios patirties turinčiais asmenimis. Atliepiant šį poreikį, projekte numatyta įgyvendinti moderuojamas savipagalbos grupines paslaugas „Mano-Tavo socialinis kompasas“ (48 val.), siekiant padidinti 48 Projekto dalyvių socialinio įgalinimo poziciją, įgyvendinant tolimesnę jų situacijos ir pažangos stebėseną.
Svarbi projekto tikslinės grupės dalis – bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys. Šiaulių mieste bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie turi tiek socialinį, tiek ekonominį poveikį jų gyvenimui ir visai bendruomenei. Remiantis naujausiais tyrimais, bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys Šiauliuose yra svarbus demografinis segmentas, kuris reikalauja dėmesio ir įvairių pagalbos priemonių. Bedarbiai – tai asmenys, kurie neturi darbo, tačiau aktyviai ieško užimtumo. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. pradžioje Šiaulių mieste buvo registruota 5 140 bedarbių, o registruotas nedarbas sudarė 7,3 proc. gyventojų (https://uzt.lt/darbo-rinka/situacija-darbo-rinkoje-naujausia-apzvalga/). Nors tai mažesnis skaičius nei kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose, problema išlieka aktuali. Dalis bedarbių patiria sunkumų rasti darbą, nes jie nesugeba pasinaudoti šiuolaikinėmis darbo paieškos priemonėmis arba neturi reikalingų įgūdžių. Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinės kliūtys užimtumui – socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti stoka (58 proc.), neturėjimas galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą (19 proc.), apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis (11 proc.), turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį (10 proc.), priklausomybės nuo alkoholio ar kt. (2 proc.). Ekonomiškai neaktyvūs asmenys – tai žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių nesikreipia dėl darbo, nesidomi darbo rinkos pasiūlymais ir nėra įsitraukę į užimtumą. Šiaulių mieste šie asmenys gali būti tiek pensininkai, tiek neįgalieji, tiek tie, kurie dėl kitų priežasčių (tokių kaip namų ruošos darbai ar studijos) negali dirbti. Asmenys, turintys ilgalaikių sveikatos problemų, taip pat neįgalūs žmonės, dažnai lieka ekonomiškai neaktyvūs, nes negali dalyvauti darbo rinkoje. Siekiant spręsti šias problemas, svarbus bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų informavimas ir konsultavimas apie įsidarbinimo ir/ar mokymosi galimybes, individualus tarpininkavimas ir atstovavimas. Projekte numatyta 32 bedarbių ar ekonomiškai neaktyvių asmenų, informavimas ar konsultavimas apie įsidarbinimo ir/ar mokymosi galimybes (64 val. individualių, 12 val. grupinių paslaugų), įgyvendinant tolimesnę pažangos stebėseną, prisidės prie šios problemos sprendimo.
Projekto įgyvendinimas turės ilgalaikį teigiamą poveikį tiek asmenims, tiek Šiaulių miestui. Pagrindinės naudos:
• Integracija į visuomeninį gyvenimą, bendruomeninė įtrauktis: Paslaugų teikimas šiems asmenims leis sumažinti socialinę atskirtį ir suteikti jiems galimybes aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, užtikrinant geresnį socialinį įtraukimą.
• Užimtumo didinimas: Projekto dalyviai turės galimybę įgyti naujų įgūdžių ir žinių, kas padidins jų galimybes rasti darbą ir įsilieti į darbo rinką.
• Ekonominė nauda: Sumažinus socialinę atskirtį ir padidinus užimtumą, mažės socialinės paramos poreikis, o tai gali prisidėti prie bendro ekonominio miesto augimo ir stabilumo.
• Naujų inovatyvių paslaugų sistemos, grįstos tęstine pažangos stebėsena taikymas, leis užtikrinti didelį paslaugų veiksmingumą, jas pritaikant pagal realius asmenų poreikius.
Projekte numatyta paslaugų struktūra, teikimo nuoseklumas, Projekto veiklų turinys ir metodologija, tinkamos kvalifikacijos paslaugų teikėjai užtikrins aukštą paslaugų kokybę.
Projekte numatyta įgyvendinti veiklą, poveikles ir veiksmus, atitinkančius visas 4 Aprašo veiklas: 2.1.1., 2.1.2. 2.1.4. ir 2.1.5, prisidės prie Šiaulių miesto 2022–2029 m. vietos plėtros strategijoje numatyto tikslo – Šiaulių miesto socialinę atskirtį (riziką) patiriančių darbingų gyventojų, marginalizuotų bendruomenių ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių padidėjęs aktyvumas ir lygios galimybės dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, išplėtoti socialiniai verslai ir integracijos paslaugos, kuriant socialinę gerovę.
Daugiau
Mažiau
Projekto tikslas
Įgyvendinti sistemine pažangos stebėsena grįstas socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo paslaugas 48 socialinę atskirtį patiriančių Šiaulių miesto gyventojų.
Programos tipas
Investicijų programa
Prioritetas
Socialiai atsakingesnė LietuvaPartneriai
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
| Regionas | Apskritis | Savivaldybė |
|---|---|---|
| Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas | Šiaulių apskritis | Šiaulių m. sav. |
Regionų lėšos
| Regionas | Regionui skirta lėšų suma |
|---|---|
| Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas | 81 555,29 € |
ES fondas
| Veiklos pavadinimas | Fondas |
|---|---|
| Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui | Europos socialinis fondas + |
Finansavimo šaltiniai
| Finansavimo šaltinio kodas | Finansavimo šaltinio forma | Finansavimo šaltinio suma |
|---|---|---|
| 1. | Projektams skiriamos finansavimo lėšos | 70 133,81 € |
| 1.1. | ES fondų lėšos | 59 613,73 € |
| 1.4. | Bendrojo finansavimo lėšos | 10 520,08 € |
| 2. | Nuosavas įnašas | 11 421,48 € |
| 2.1. | Nacionalinės viešosios lėšos | 5 440,73 € |
| 2.1.2. | Savivaldybės biudžeto lėšos | 5 440,73 € |
| 2.2. | Privačios lėšos | 5 980,75 € |
| 2.2.1. | Projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojo lėšos | 5 980,75 € |
Projekto veiklos
| Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas | Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas |
|---|---|
| 01-004-08-04-01-02 Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui | 01-004-08-04-01-02-03 BIVP metodo taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (ESF+) |
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
- 152 - Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje