Pastarąjį dešimtmetį vaikų socialinė ir emocinė raida sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę, tačiau ji nėra pritaikyta jų emociniam augimui. Didžioji dalis skaitmeninių žaidimų orientuoti į konkurenciją, pasiekimus ar finansinį skatinimą, o ne į empatiją, bendruomeniškumą ir emocinę brandą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 40 proc. Europos vaikų patiria emocinių sunkumų, nerimo ar vienišumo jausmą, OECD ataskaitos rodo, kad Lietuvos vaikų psichologinės gerovės rodikliai yra žemesniuose ES trečdaliuose, o UNICEF tyrimai atskleidžia, kad vaikai iki 12 m. internete praleidžia daugiau nei 4 val. per dieną (iš jų apie 60 proc. – žaisdami žaidimus, kuriuose dominuoja varžymasis). Taigi egzistuoja atotrūkis tarp vaikų socialinių emocinių poreikių ir toksiškos skaitmeninės aplinkos. Įvardintas problemas lemia tokie veiksniai kaip: patogus dėmesio nukreipimas į skaitmeninę erdvę, edukacinių ir emocinių elementų trūkumas skaitmeniniuose produktuose, saugios bendravimo erdvės stoka, „trečiosios vietos“ nebuvimas skaitmeninėje erdvėje ir nepakankamas inovatyvių edukacinių žaidimų kūrimas Lietuvoje. Jeigu įvardintos problemos nebus sprendžiamos – vaikų emocinis ugdymas liks izoliuotas nuo jų skaitmeninės patirties, toliau prastės jaunimo psichologinės sveikatos rodikliai, o Lietuva praras galimybę tapti regiono lydere inovatyvių metavisatos KKI sprendimų srityje. Projektu siūlomas įvardintų problemų sprendimas – skaitmeninė socialinio vystymo priemonė „Stomp Stomp Village“ (žaidimas, paremtas „trečiosios vietos“ modeliu), kuri suteiks vaikams saugią, bendruomeniškumą, empatiją ir kūrybiškumą skatinančią skaitmeninę erdvę, padedančią ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus (SEG), emocinį intelektą, savireguliaciją ir bendradarbiavimo įgūdžius per žaidybinį mokymąsi. Sprendimo komponentai: 1) „trečiosios vietos“ modelis: pagal Oldenburgo koncepciją kuriama neutrali virtuali erdvė buvimui savimi, bendradarbiavimui ir kūrybai be konkurencijos; 2) SEG mechanikos: žaidimo pažanga pagrįsta socialiniu elgesiu (empatija, savireguliacija, bendradarbiavimu, atsakomybe) – mokymasis vyksta per praktines užduotis ir misijas, susietas su realaus gyvenimo emocinėmis situacijomis; 3) pasitikėjimo ir draugystės ekonomika: žaidimo pažanga paremta pagalba, pagarba, bendradarbiavimu, o ne konkurencija, ir vertinama „pasitikėjimo taškais“; 4) kūrybos sistema ir vaikų įgalinimas (UGC): vaikai patys kuria turinį, o tai skatina kūrybiškumą ir vietinį kultūrinį kontekstą, stiprina bendruomenės savivaldą ir atsakomybę už kuriamą aplinką; 5) emocinis balansas: integruotos „ramybės erdvės“ ir dėmesingumo įrankiai, mažinantys pernelyg didelės stimuliacijos riziką ir skatinantys psichologinį atsparumą; 6) inovatyvumas: apjungiamos psichologijos metodikos, žaidybinis mokymasis, bendruomeninė patirtis ir metavisatos technologijos (platforma „Roblox“) bei kuriamas konkurencijai alternatyvus, vertybiškai atsakingas skaitmeninės socializacijos modelis. Projektu siūlomas sprendimas (kurti saugią, empatišką skaitmeninę aplinką) atliepia įvardintas problemas tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, nes tiesiogiai siejasi su vaikų gerove, švietimo inovacijomis ir skaitmenine įtrauktimi. Projektas atitinka horizontaliuosius principus (HP) ir atitinkamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas. Projektu tiesiogiai prisidedama prie lygių galimybių visiems ir inovatyvumo (kūrybingumo) HP įgyvendinimo. Projektu taip pat prisidedama prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (ESBJRS) tikslų įgyvendinimo, įgyvendinant ESBJRS veiksmų plane numatytus veiksmus kultūros ir inovacijų politikos srityje.