Cukrinis diabetas yra viena dažniausių lėtinių ligų, turinčių ilgalaikį poveikį ne tik fizinei sveikatai, bet ir asmens emocinei būsenai, savivertei, savarankiškumui bei socialiniam funkcionavimui. Lietuvos mastu ši problema išlieka aktuali ir didėjanti. Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 167 693 asmenys, o tai rodo reikšmingą šios ligos paplitimą visuomenėje. Taip pat stebima augimo tendencija – per pastarąjį dešimtmetį bendras sergančiųjų skaičius šalyje nuosekliai didėjo. Higienos instituto viešai skelbiami duomenys rodo, kad cukrinis diabetas Lietuvoje išlieka plačiai paplitusi lėtinė liga. (https://sveikstat.hi.lt/chart-summary-ctry.aspx?lang=eng&sel_rep_panel=7&top_loc=ctry&top_uid=259&utm_source=chatgpt.com). Problemos aktualumą sustiprina ir tai, kad cukrinis diabetas dažnai susijęs ne tik su gydymo ar sveikatos priežiūros poreikiu, bet ir su ilgalaikiu emociniu krūviu, nuolatine savikontrole, nerimu dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės pokyčiais, savivertės mažėjimu bei socialinio aktyvumo silpnėjimu. Sergant lėtine liga, ypač vyresniame amžiuje ar turint papildomų sveikatos sutrikimų, asmenims tampa sunkiau aktyviai įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti edukacinėse, sociokultūrinėse ir bendruomeninėse veiklose. Ši problema ypač aktuali Plungės miesto gyventojams, sergantiems cukriniu diabetu, iš kurių dalis priklauso ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms – yra asmenys su negalia, senyvo amžiaus gyventojai, mažas pajamas gaunantys ar vieniši asmenys, turintys ribotas galimybes naudotis socialinį aktyvumą, emocinę gerovę ir bendruomeninį įsitraukimą stiprinančiomis veiklomis. Remiantis klubo turimais duomenimis, 2026 m. vasario mėn. Plungės mieste buvo 1289 cukriniu diabetu sergančių asmenų, o tai rodo reikšmingą tikslinės grupės mastą vietos lygmeniu. Šis skaičius pagrindžia, kad projektas orientuojamas į realų, aiškiai identifikuojamą ir socialiai jautrų poreikį turinčią gyventojų grupę. Plungės miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijoje pažymima, kad mieste išlieka aktualios socialinės atskirties, gyventojų ligotumo, emocinės sveikatos ir socialinės integracijos problemos. Strategijoje akcentuojama, kad Plungės mieste gyventojų ligotumas socialinei atskirčiai įtakos turinčiomis ligomis viršija vidutinius Lietuvos miestų rodiklius, o socialinė situacija rodo didėjantį pagalbos, socialinių paslaugų ir bendruomeninių veiklų poreikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Strategijoje taip pat išskiriama būtinybė stiprinti bendruomeniškumą, socialinius ryšius ir aktyvų gyventojų įsitraukimą į vietos bendruomenės gyvenimą. Papildomai strategijoje nurodoma, kad Plungės miesto vietos plėtros strategija orientuota į neįgalius asmenis, socialiai pažeidžiamus ir socialinę atskirtį patiriančius gyventojus, taip pat asmenis, kuriems reikalingos socialinės paslaugos ir bendruomeninė pagalba. Tai tiesiogiai siejasi su projekto tiksline grupe – cukriniu diabetu sergančiais Plungės miesto gyventojais (nepriklausomai nuo ligos tipo), kurių daliai dėl ligos, amžiaus, negalios, mažų pajamų ar socialinio uždarumo kyla didesnė socialinės atskirties rizika. Pagrindinės problemos priežastys yra susijusios tiek su pačios ligos pobūdžiu, tiek su tikslinės grupės socialine situacija. Cukrinis diabetas yra ilgalaikė lėtinė liga, reikalaujanti nuolatinės sveikatos būklės kontrolės, gydymo režimo laikymosi ir gyvenimo būdo korekcijos, todėl sergantiesiems tenka nuolatinė fizinė ir psichologinė savikontrolės našta. Dėl sveikatos būklės, socialinės situacijos ar ribotų finansinių galimybių daliai tikslinės grupės asmenų tampa sunkiau aktyviai dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, palaikyti socialinius ryšius ir įsitraukti į edukacines, sociokultūrines ar bendruomenines veiklas. Be to, tikslinei grupei trūksta lengvai prieinamų, jų poreikiams pritaikytų emocinę gerovę, savivertę, bendrystę ir socialinį aktyvumą stiprinančių veiklų. Dėl šių priežasčių dalis socialinę atskirtį patiriančių ar jos riziką turinčių Plungės miesto gyventojų, tarp jų cukriniu diabetu sergantys asmenys, patiria emocinį nuovargį, nerimą, psichologinę įtampą, sumažėjusią savivertę, socialinį uždarumą ir menkesnį įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą. Tai silpnina jų emocinę gerovę, socialinius ryšius ir gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, tikslinei grupei reikalingos prieinamos ir individualiems poreikiams pritaikytos bendruomeninės veiklos, kurios stiprintų emocinę savijautą, savivertę, bendravimą, socialinius ryšius ir aktyvesnį dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Poreikis projektui kyla iš būtinybės sudaryti sąlygas socialinę atskirtį patiriantiems ar jos riziką turintiems Plungės miesto gyventojams, tarp jų cukriniu diabetu sergantiems asmenims, gauti ne tik informacinę ar bendrąją socialinę pagalbą, bet ir jų poreikiams pritaikytas emocinio stiprinimo, savivertės atkūrimo, bendravimo, sociokultūrinio aktyvinimo ir bendruomeninės integracijos veiklas. Tikslinei grupei reikalingos veiklos, kurios mažintų socialinę izoliaciją, stiprintų tarpusavio ryšius, skatintų aktyvesnį dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir prisidėtų prie geresnės emocinės savijautos. Nesprendžiant šios problemos, dalis tikslinės grupės asmenų ir toliau patirs socialinę izoliaciją, emocinį išsekimą, menkesnį įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, mažesnį pasitikėjimą savimi ir ribotas galimybes naudotis jų poreikius atitinkančiomis bendruomeninėmis paslaugomis. Tai ilgainiui didina socialinės atskirties riziką, mažina gyvenimo kokybę ir silpnina asmenų socialinį aktyvumą. Projektu numatoma organizuoti kompleksines sociokultūrines, emocinę gerovę ir socialinę integraciją stiprinančias veiklas: emocinio stiprinimo mokymus, savivertę ir bendravimo įgūdžius stiprinančius užsiėmimus, bendruomenines edukacines veiklas bei išvykas, kurios padės tikslinei grupei atkurti emocinę pusiausvyrą, stiprinti tarpusavio ryšius, aktyviau įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį. Projekto metu taip pat bus organizuojamos papildomos grupinės bendrystę, fizinį aktyvumą, socialinį aktyvumą ir emocinę gerovę stiprinančios veiklos, tokios kaip apsilankymai baseine ir boulingo užsiėmimai, sudarant tikslinės grupės asmenims galimybę aktyviai ir prasmingai dalyvauti bendrose veiklose bei stiprinti tarpusavio ryšius. Projekto veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 41 unikalus tikslinės grupės asmuo, kurie pagal individualias galimybes ir poreikį bus įtraukiami į grupines projekto veiklas. Projektas atitinka 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ veiklą 2.1.1 „Bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti“. Projekto veiklos įgyvendinamos vadovaujantis Aprašo 2.1.1.1 ir 2.1.1.3 papunkčiais, atsižvelgiant į konkrečios veiklos pobūdį. Projektas taip pat atitinka Plungės miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos kryptis, susijusias su socialinės atskirties mažinimu, bendruomeniškumo stiprinimu ir socialiai pažeidžiamų gyventojų įtrauktimi. Projektas atitinka VPS 1.1 uždavinį „Didinti tikslinių grupių socialinę gerovę, skatinant aktyvią socialinę įtrauktį“ ir 1.1.1 veiksmą „Prevencinių priemonių, mažinančių nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių socialinę atskirtį, didinančių jų socializaciją ir integraciją įgyvendinimas“, kadangi projekto veiklos bus skirtos nepalankioje padėtyje esantiems asmenims – cukriniu diabetu sergantiems Plungės miesto gyventojams, kurių dalis susiduria su papildomais socialinę atskirtį didinančiais veiksniais, tokiais kaip negalia, vienišumas, mažos pajamos, nedarbas, vyresnis amžius ar ribotos galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Projektu numatomos veiklos prisidės prie šių asmenų socialinės gerovės didinimo, socialinių ryšių stiprinimo, emocinės savijautos gerinimo ir aktyvesnės socialinės įtraukties. Projektas prisidės prie horizontalios politikos principų įgyvendinimo: bus užtikrinamas lygiateisiškumas, nediskriminavimas, prieinamumas, įtrauktis ir lygios galimybės, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, sveikatos būklės, negalios, socialinės padėties ar pajamų. Projekto veiklos bus organizuojamos taip, kad jose galėtų dalyvauti socialinę atskirtį patiriantys ir pažeidžiami asmenys. Projektas taip pat atitiks ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas, susijusias su žmogaus orumo, socialinės įtraukties, nediskriminavimo, lygių galimybių ir asmenų su negalia teisių užtikrinimu. Aprašyti plačiau, panaudojant PĮP 3.8 punkto informaciją