Rokiškio miestas susiduria su demografinėmis ir socialinėmis problemomis, kurios tiesiogiai veikia pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių grupių galimybes naudotis būtinosiomis paslaugomis. Statistikos duomenys rodo, kad gyventojų skaičius per pastaruosius metus nuosekliai mažėja – nuo 2019 iki 2023 metų jis sumažėjo 3,9 proc. Be to, miestas sparčiai sensta – 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro 25,3 proc. visų miesto gyventojų, o jų dalis nuolat didėja. Jaunimo ir vaikų skaičius taip pat mažėja – 15–29 metų amžiaus grupė sumažėjo 1,6 proc., o 0–14 metų vaikų dalis sumažėjo 0,8 proc. Rokiškio rajono savivaldybės pragyvenimo lygis žemesnis, o demografinės senatvės koeficientas didesnis nei vidutiniškai šalyje. Nedarbo lygis Rokiškio r. sav., 2022 m. siekė 12,1 proc. ir buvo didžiausias lyginant su kitomis Panevėžio apskrities savivaldybėmis. Prie socialinių paslaugų poreikio didėjimo prisideda dar viena problema - skurdo lygis. Vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Rokiškio r. sav. skurdo lygis 2021 m. pradžioje buvo vienas didžiausių tarp Panevėžio apskrities savivaldybių (30,3 proc.), 10,3 proc. p. viršijo šalies (20,0 proc.) bei 5,5 proc. p. – Panevėžio apskrities (24,8 proc.) rodiklius. Pagrindiniai socialinių paslaugų poreikį lemiantys veiksniai ir yra visuomenės senėjimas, darbingumo amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas, skurdo lygio didėjimas. Šie duomenys rodo, kad vis daugiau gyventojų priklauso socialiai pažeidžiamoms, socialinę atskirtį patiriančioms asmenų grupėms, kurioms reikalingos papildomos paslaugos, įskaitant mobilumo sprendimus. Rokiškio miesto gyventojai, ypač priklausantys socialinę atskirtį patiriančioms asmenų grupėms, susiduria su ribotomis transporto galimybėmis, kurios apriboja jų prieigą prie sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų ir kultūros renginių. Rokiškio miesto 2023-2027 m. vietos plėtros strategijos atlikto gyventojų poreikių tyrimo apklausos duomenys atskleidžia, kad net 48,6 proc. gyventojų nurodo, jog mieste trūksta susisiekimo galimybių, ypač senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia. Be to, 45 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad trūksta socialinių ir sociokultūrinių paslaugų vyresnio amžiaus asmenims, o 58,6 proc. respondentų akcentavo, kad Rokiškio mieste itin trūksta paslaugų vaikams ir jaunimui. Tai rodo, kad socialinio transporto paslauga yra būtina norint užtikrinti visiems gyventojams vienodas galimybes pasiekti būtinas įstaigas ir veiklas. Nestacionarių paslaugų plėtra yra viena iš strateginių krypčių, įvardytų Rokiškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų strategijoje. Socialinio transporto paslauga yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį, nes ji leidžia gyventojams išlikti savarankiškiems, suteikia galimybę pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, užimtumo centrus, kultūros renginius ir kitas būtinas paslaugas. Ši paslauga atlieptų socialinę atskirtį patiriančių grupių poreikius ir prisidėtų prie jų socialinės įtraukties bei gyvenimo kokybės gerinimo. Strategijos rengimo metu atlikti gyventojų poreikių tyrimai patvirtina, kad socialinių paslaugų poreikis Rokiškio mieste yra itin didelis. Net 58,6 proc. apklaustųjų teigė, kad būtina stiprinti paslaugas vaikams ir jaunimui, 45 proc. pabrėžė senyvo amžiaus žmonių paslaugų trūkumą, o 43,2 proc. respondentų pažymėjo, kad reikalingos specialios socialinės priežiūros paslaugos socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Šie duomenys aiškiai parodo, kad Rokiškio miesto gyventojai aktyviai išreiškia poreikį gerinti socialines paslaugas, įskaitant transporto prieinamumą. Asociacija Rokiškio rajono sporto ir turizmo klubas, siekdamas prisidėti sprendžiant Rokiškio miesto socialines problemas, susijusias su socialinių paslaugų prieinamumu, planuoja įgyventi projektą "Socialinio transporto paslaugų plėtra Rokiškio mieste", kurio metu numatytos dvi pagrindinės veiklos, tai reguliarios kelionės į regioninius centrus (Vilnių, Kauną, Panevėžį, kitus miestus) sveikatos ir socialinių paslaugų pasiekimui, individualios transporto paslaugos pagal poreikį, leidžiančios asmenims pasinaudoti būtinosiomis paslaugomis, bei ekskursijos ir edukacinės kelionės, skirtos socialinei įtraukčiai skatinti. Socialinio darbuotojo ir savanorių įtraukimas užtikrins, kad paslaugos gavėjai gautų ne tik transportą, bet ir reikiamą palydėjimą bei pagalbą kelionės metu. Per šias veiklas projektas mažins socialinę atskirtį, didins paslaugų prieinamumą ir skatins bendruomeniškumą, prisidedant prie geresnės gyvenimo kokybės tikslinėms grupėms ir jų aktyvesnio dalyvavimo visuomenėje. Nors valstybės lygmeniu jau yra teikiama pavėžėjimo paslauga, ji užtikrina transportą tam tikroms socialinėms grupėms, daugiausia orientuota į medicininius poreikius ir nėra skirta socialinei, kultūrinei ar edukacinei integracijai. Ji taip pat taikoma tik ribotam žmonių ratui – daugiausia neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims su mažomis pajamomis. Todėl suplanuota socialinio transporto paslauga yra aktuali, nes suteiktų galimybę platesnei socialinę atskirtį patiriančių grupių daliai pasiekti ne tik gydymo, bet ir švietimo, užimtumo bei kultūrines veiklas, užtikrindama didesnę socialinę įtrauktį. Be to, ji būtų lankstesnė ir prieinamesnė, nereikalautų gydytojo siuntimo ir leistų mažinti atskirtį tarp regionų, kur viešasis transportas ne visada atitinka žmonių poreikius. Projekto tikslinės grupės: tai daugiavaikių šeimų nariai, nepasiturintys asmenys ir šeimos, asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, asmenys, prižiūrintys (slaugantys) šeimos narį, kuris yra asmuo su sunkia negalia; mažiau galimybių turintis jaunimas, vaikai, dėl socialinių, ekonominių, geografinių ypatumų turintys mažiau galimybių nei bendraamžiai. Socialinio transporto paslaugos projektas yra skirtas spręsti mobilumo problemas, su kuriomis susiduria socialiai pažeidžiamos grupės – senyvo amžiaus asmenys, asmenys su negalia, nepasiturinčios šeimos, mažiau galimybių turintis jaunimas ir vaikai. Pagrindinė problema – ribotas susisiekimas su sveikatos, socialinėmis, švietimo ir kultūros įstaigomis, dėl ko šios grupės patiria socialinę atskirtį ir negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Įgyvendinus socialinio transporto paslaugų projektą, siekiama pasiekti konkrečius kiekybinius ir kokybinius rezultatus, kurie prisidės prie socialinės atskirties mažinimo ir paslaugų prieinamumo gerinimo. Ne mažiau kaip 75 unikalūs paslaugos gavėjai pasinaudos socialinio transporto paslauga. Ne mažiau kaip 125 kelionės bus organizuotos į regioninius centrus, sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo ir kultūros įstaigas, užtikrinant būtinas gyventojų mobilumo galimybes, mažins socialinę atskirtį. Planuojama suorganizuoti 6 edukacines, socialines ekskursijas tikslinėms grupėms, kurios skatins jų socialinę įtrauktį ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, statistinius duomenis ir atliktus tyrimus, akivaizdu, kad socialinio transporto paslauga yra būtina Rokiškio mieste. Ji padėtų spręsti senstančios visuomenės mobilumo trūkumą, mažinti socialinę atskirtį patiriančių grupių izoliaciją, užtikrinti prieigą prie socialinių ir kultūrinių paslaugų bei prisidėtų prie nestacionarių paslaugų plėtros. Šie argumentai aiškiai pagrindžia socialinio transporto paslaugų poreikį ir projekto atitiktį Rokiškio miesto vietos plėtros strategijos prioritetams. Projektas atitinka Rokiškio miesto 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos 1. tikslo „Socialinės įtraukties didinimas, teikiant gyventojų poreikius atitinkančias socialines ir kitas susijusias paslaugas“, 1.1. uždavinio „Pagerinti socialinių ir susijusių paslaugų kokybę ir prieinamumą, padidinti jų įvairovę“, 1.1.1. veiksmą „Socialinės atskirties mažinimas teikiant bendrąsias ir specialiąsias paslaugas Rokiškio miesto gyventojams“. Projektas prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, įgyvendinant minėtą strategijos veiksmą per socialinio transporto paslaugų teikimą. Projektas atitinka PSFA veiklą Nr. 2.1.5. savanoriškos veiklos skatinimas (taip pat savanoriškoje veikloje ketinančių dalyvauti asmenų ir savanorius priimančių organizacijų konsultavimas, informavimas), atlikimo organizavimas ir savanorių mokymas, numatyta, jog prie projekto įgyvendinimo prisidės savanoriai. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami Horizontalieji Principai bei nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis Horizontaliesiems principams, bus laikomasi pagrindinių Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.