Projektas „Socialinių paslaugų plėtra Kretingoje „Sportas be ribų: sveika gyvensena – kiekvienam“ yra glaudžiai susijęs su Kretingos miesto 2024–2028 m. vietos veiklos grupės vietos veiklos plėtros strategijoje identifikuotomis problemomis. Šis projektas, remdamasis strategijos nuostatomis, analizuoja ir sprendžia iššūkius, kurie trukdo Kretingos miesto vaikų, patiriančių socialinę atskirtį dėl įvairių socialinių, ekonominių ar geografinių veiksnių, jaunų asmenų, vienų auginančių vaikus, jaunų šeimų, slaugančių vaiką su sunkia negalia, mažiau galimybių turinčio jaunimo ir jaunimo, turinčio negalią pilnavertei socialinei integracijai. Projektas prisideda prie vietos plėtros strategijos plane nurodyto uždavinio „1.2. Skatinti integruotų paslaugų taikymą ir įgyvendinimą, plečiant socialines ir ekonomines paslaugas Kretingos mieste“ įgyvendinimo. Projektas siekia integruotai spręsti strategijoje įvardytas problemas, mažinant jų neigiamą poveikį tikslinėms grupėms ir sudaryti prielaidas jų visapusiškam vystymuisi bei gerovei. Projektas atitiks Vietos plėtros strategijos finansinis veiksmų plano veiksmą – „1.2.1. Išnaudoti ir įveiklinti esamą ir kuriamą infrastruktūrą: kultūros objektus, bibliotekas, sporto kompleksus, poilsio vietas ir kitus viešuosius ir privačius objektus vystymui ir veiklų organizavimui“. Projektas remiasi moksliniais tyrimais ir demografiniais duomenimis, kurie atskleidžia šių problemų kompleksiškumą ir jų neigiamą įtaką asmenų fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Projektas atitinka darnaus vystymosi principus, siekiant sukurti tvarią ir įtraukią bendruomenę, kurioje kiekvienas asmuo turi galimybę realizuoti savo potencialą. Projekto metu siekiama integruotai spręsti Kretingos miesto 2024-2028 m. vietos veiklos plėtros strategijoje nurodytas problemas, mažinant jų neigiamą poveikį tikslinei grupei: 1) Gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos būklės prastėjimas: kompleksinė problema, reikalaujanti integruoto sprendimo. Gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos būklės prastėjimas yra kompleksinė problema, determinuota daugelio tarpusavyje sąveikaujančių socialinių ir ekonominių veiksnių. Ši problema aktuali ir Kretingos miesto kontekste, o jos sprendimas yra prioritetinis uždavinys, siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir socialinę sanglaudą. Socialinė atskirtis, kurią patiria dalis gyventojų dėl ekonominių sunkumų, nedarbo, mažų pajamų, socialinės izoliacijos ar diskriminacijos, neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Ribotos galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kultūrinėse ir sporto veiklose, prastas pragyvenimo lygis ir nuolatinis stresas sąlygoja prastesnę savijautą, didina riziką susirgti įvairiomis ligomis ir mažina gyvenimo trukmę. Nepakankamas kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros, socialinių ir laisvalaikio paslaugų prieinamumas mažina gyventojų galimybes rūpintis savo sveikata ir gerove. Trūkstant kvalifikuotų specialistų ir specializuotų programų, tikslinė projekto grupė neturi galimybių gauti reikalingą pagalbą. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir įtampa neigiamai veikia tikslinės projekto grupės psichinę sveikatą. Didelis darbo krūvis, finansiniai sunkumai, socialiniai konfliktai ir kiti veiksniai sukelia lėtinį stresą, kuris ilgainiui gali išsivystyti į depresiją, nerimo sutrikimus, somatines ligas ir kitas sveikatos problemas. Mokslinių tyrimų duomenys neginčijamai patvirtina, kad sėdimas gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas ir nesveika mityba yra svarbūs rizikos veiksniai, lemiantys nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, onkologines ligas ir kitas lėtines neinfekcines ligas. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai taip pat neigiamai veikia jaunimo sveikatą ir gerovę, didindami riziką susirgti įvairiomis ligomis ir mažindami gyvenimo trukmę. Valstybės duomenų agentūros tyrimai nuolat atskleidžia, kad didelė dalis jaunų žmonių gyvena sėdimą gyvenimo būdą ir nepakankamai juda. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su Lietuvos sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų rodiklių aukštu lygiu. Be to, Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2023 metais atliktas tyrimas atskleidė psichoemocinės sveikatos prastėjimą: 2021 m., lyginant su 2022 m., savižudybių atvejų skaičius išaugo. Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia ne tik šeimos narius, bet ir artimiausius žmones. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jaunų žmonių (14–29 m.) sergamumas nervų sistemos ir psichikos bei elgesio ligomis taip pat didėja. 2023 m. 35 802 jaunuolių sirgo nervų sistemos ligomis, kai tuo tarpu 2022 m. – 34 385 jaunuoliai, 2021 metais – 32 881. Šios tendencijos patvirtina, kad psichologinė pagalba ir intervencijos, skatinančios psichologinę atsparumą ir sveiką gyvenseną, yra ypač reikalingos. 2) Nepakankamas paslaugų prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims Kretingos mieste stinga inovatyvių sprendimų teikiant viešąsias socialines paslaugas ir gerinant viešąją socialinę infrastruktūrą. Dėl šios priežasties nepakankamas socialinių paslaugų prieinamumas skatina socialinės atskirties didėjimą. Socialinių paslaugų plėtra ir infrastruktūros modernizavimas dažnai susiduria su nepakankamu finansavimu. Trūksta lėšų, skirtų naujų paslaugų kūrimui, esamų paslaugų tobulinimui ir infrastruktūros atnaujinimui. Kretingos mieste trūksta modernios ir prieinamos socialinės infrastruktūros, kuri būtų pritaikyta įvairių gyventojų grupių, įskaitant vaikus, jaunas šeimas ir asmenis su negalia, poreikiams. Trūksta erdvių, kuriose projekto tikslinė grupė galėtų aktyviai ir prasmingai praleisti laisvalaikį, sportuoti, bendrauti ir tobulėti. Net ir esant tam tikrai infrastruktūrai, jaunimas, ypač iš socialiai pažeidžiamų šeimų, dažnai neturi finansinių galimybių ja naudotis. Laisvalaikio ar sporto užsiėmimai, net ir būdami prieinami fiziškai, gali būti neprieinami dėl kainos. 2022 m. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atliktas jaunimo poreikių analizės tyrimas atskleidė, kad net 74% apklaustųjų Kretingos mieste gyvenančių 14–29 metų jaunuolių teigė, kad jie neranda erdvės mieste, kurioje galėtų atsipalaiduoti ir kartu su draugais aktyviai praleisti laisvalaikį. Taip pat, 63% apklaustųjų teigė, kad Kretingos mieste siūlomos alternatyvos neatliepia jų poreikių arba itin brangiai kainuoja. Šie duomenys indikuoja akivaizdų laisvalaikio ir socialinės infrastruktūros trūkumą, ypač jaunų žmonių tarpe. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kokybiška ir prieinama laisvalaikio infrastruktūra yra labai svarbi jaunų žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, socialinei integracijai ir bendruomeniškumo jausmui. Socialinių paslaugų sektoriuje trūksta inovatyvių sprendimų ir metodų, kurie padėtų efektyviau teikti paslaugas ir atliepti kintančius gyventojų, įskaitant įvairių negalios formų turinčių asmenų, poreikius. 3) Socialinės integracijos iniciatyvų trūkumas: poreikis įtraukčiai ir bendruomeniškumui Kretingos mieste trūksta socialinės integracijos iniciatyvų, o tai neigiamai veikia socialinės rizikos grupes, didina jų atskirtį ir menkina galimybes gyventi sveikesnį, saugesnį ir socialiai pilnavertį gyvenimą. Socialinę atskirtį patiriantys vaikai, jaunimas, jaunos šeimos, vieniši tėvai auginantys vieni vaikus, neįgalieji susiduria su ribotomis galimybėmis dalyvauti organizuotose veiklose, praleisti laisvalaikį prasmingai ir turiningai. Šis trūkumas lemia socialinę izoliaciją, neigiamą elgesį ir motyvacijos stoką. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys, įskaitant vaikus, jaunimą, jaunas šeimas ir neįgaliuosius, susiduria su ribotomis galimybėmis dalyvauti organizuotose veiklose, praleisti laisvalaikį prasmingai ir turiningai. Šios galimybės yra ribojamos dėl finansinių sunkumų, transporto trūkumo, renginių pritaikymo tikslinei grupei. Socialinę atskirtį jaučiantys vaikai, jaunimas ir jaunos šeimos stokoja motyvacijos ir palaikymo, įkvėpimo dalyvauti veiklose. Jie jaučia atskirtį ir yra nemotyvuoti įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Ypač šiai grupei reikalingas psichologinis palaikymas ir įtraukimas, pagalba. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sergamumas psichikos ir elgesio ligomis tarp jaunų žmonių (14–29 m.) Lietuvoje nuolat didėja. 2023 m. 28 763 jaunuoliai sirgo šiomis ligomis, kai tuo tarpu 2022 m. – 27 098, o 2021 m. – 24 848. Šis augantis sergamumas indikuoja, kad psichologinė pagalba ir socialinė integracija yra ypač svarbios vaikų ir jaunų žmonių gerovei. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad socialinė integracija ir aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime yra svarbūs veiksniai, lemiantys psichikos sveikatą ir gerovę. Jei problemos liks neišspręstos, prastės Kretingos miesto vaikų, jaunimo, jaunų šeimų, vienišų tėvų, neįgaliųjų fizinė ir psichinė sveikata, didės socialinė atskirtis, mažės integracija, silpnės bendruomeniškumas. Projekto metu bus pagerinta dalyvių sveikata, sumažinta atskirtis, skatinama integracija ir stiprinamas bendruomeniškumas. Sveikatos stiprinimas yra efektyvesnis už gydymą. Projektas prisidės prie sveikos visuomenės formavimo, o tai turės teigiamą poveikį ekonomikai. Vaikai, jaunimas ir šeimos gyvens kokybiškiau. Projektas didina socialinių paslaugų prieinamumą, plėtoja infrastruktūrą, suteikia psichologinę pagalbą. Rezultatai: pagerėjusi socialinę atskirtį patiriančių vaikų, jaunimo, jaunų šeimų, negalią turinčių jaunų žmonių, vienišų tėvų sveikata, sumažėjusi atskirtis, padidėjusi integracija, sustiprėjęs bendruomeniškumas, pagerėjusi gyvenimo kokybė. Projektas atitinka lygių galimybių, nediskriminavimo ir tvaraus vystymosi principus, nes yra atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar kitų veiksnių, jame nėra diskriminacijos dėl jokios priežasties ir jis prisideda prie tvaraus vystymosi.