Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo erdvė Įgyvendinama

Spręstina problema. Socialinių paslaugų srities (toliau – SPS) darbuotojų profesinių kompetencijų stoka ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei atotrūkis tarp teikiamų socialinių paslaugų ir individualių asmens (šeimos) poreikių. Priežastys, lemiančios šią problemą. Šiandien SPS darbuotojai dažniausiai suvokiami kaip prievaizdai, vykdantys tik formalias biurokratines funkcijas ir pildantys dokumentus, o ne kaip profesionalūs specialistai ar konsultantai. Susiduriama su dideliu šios srities darbuotojų trūkumu ir pasigendama socialinių darbuotojų specializacijos. Tai lemia žemą socialinio darbo, kaip profesinės veiklos, prestižą – didžioji dalis socialinio darbo studijas baigusių jaunų žmonių tiesiog nesirenka dirbti šioje srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) užsakymu visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ 2020 m. liepos mėn. atlikta apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai supranta ir vertina socialinį darbą ir socialinius darbuotojus. Apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai manoma, jog socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodžiai „padėjėjas“, konsultantas, prižiūrėtojas, o ne profesionalus savo srities specialistas. Socialinio darbuotojo profesija nepopuliari jaunimo tarpe, žemas profesijos prestižas lemia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą sektoriuje, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose trūksta kvalifikuotų specialistų. SPS darbuotojų ar specifinių jų kompetencijų trūkumas rinkoje lemia netolygią teikiamų paslaugų kokybę, jų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Trūksta galimybių specializuotis, mokymų ir praktikos bei tolesnio tobulėjimo galimybių. Pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento (toliau – SPPD) prie SADM socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikio 2020 m. analizės apibendrintus duomenis, socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikį pateikė tik 20 soc. paslaugas teikiančių įstaigų. Lyginant su 2019 m., pastebimas poreikį pateikusių įstaigų mažėjimo tendencija (2019 m. poreikį pateikė 55 įstaigos, 2018 m, – 63 įstaigos). Nepakankamas socialinių darbuotojų noras kelti savo profesinę kvalifikaciją, taip pat pastebimi ryškūs jų darbo kokybės netolygumai tarp savivaldybių prisideda prie demotyvacijos, paslaugų trūkumo ir jų kokybės užtikrinimo, darbuotojų „perdegimo“ tiek šalies regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Atsiradus naujai papildomai funkcijai – asmens higienos paslaugų nesavarankiškiems gyventojams užtikrinimui, trūksta tinkamą kompetenciją turinčių individualios priežiūros (toliau – IP) darbuotojų. Pažymėtina ir tai, kad dažnu atveju įvairios soc. paslaugas teikiančios įstaigos neturi pakankamai nuosavų lėšų kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, todėl tikėtina, kad be šio projekto finansavimo problema nebus arba iš dalies nebus išspręsta. Priemonės problemai spręsti. SPS darbuotojams būtina suteikti galimybę gerinti savo profesinį pasirengimą tam, kad būtų užtikrinta geresnė soc. paslaugų kokybė bei didinamas soc. paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais. Šiuo tikslu yra numatyti: 1) IP darbuotojų mokymai, kurių trukmė ne trumpesnė nei 160 akademinių valandų ir kurie numatyti Socialinių paslaugų įstatymo 21 str. 10 dalies 2 p. Mokymai bus vykdomi pagal SPPD interneto svetainėje skelbiamas suderintas IP personalo profesinės kompetencijos programas (lrv.lt)) 2) mokymai, suteikiantys įvairios specializacijos SPS darbuotojams (dirbantiems su vaikais, senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.) kompetencijų, padedančių atliepti individualius asmenų (šeimos) poreikius taikant specializuotas ir inovatyvias metodikas, tokias kaip: -Pasitikėjimu grįstų santykių intervencija (TBRI) – tai holistinis, mokslo įrodymais, prieraišumo teorija ir traumų psichologija pagrįstas metodas, sukurtas atliepti kompleksinius pažeidžiamų vaikų poreikius; -Vienas žinomiausių ir plačiausiai naudojamų metodų efektyviai siekiant konkrečių tikslų – SMART tikslo siekimo kriterijų sistema; -MAPA metodas – tai elgesio valdymo sistemos metodas, pagal kurį mokoma įgūdžių, kurių reikia tam, kad darbuotojai galėtų įvertinti, valdyti ir reaguoti į rizikingą klientų elgesį. Pagrindinis dėmesys skiriamas žodiniam deeskalavimui, prevencijai ir ankstyvai intervencijai. Taip pat mokomos saugios fizinės intervencijos galimybės, kurios turi būti naudojamos tik kaip paskutinė priemonė, kai nesuveikia žodinė prevencija; -HAASTE metodas skirtas ugdant autistiškus vaikus, juo siekiama užkirsti kelią iššūkį keliančiam elgesiui ir jį sumažinti. Taikant šį metodą svarbu visada laikytis teigiamo požiūrio: atkreipti dėmesį į gerus dalykus, stiprybes, į tai, kas vaiką domina, kad būtų galima užkardyti iššūkių keliantį elgesį, sutelkti dėmesį į sėkmę, stiprinti tinkamą elgesį, pateikti struktūrą, suprasti priežastinį ryšį. Mokymai pagal šiuos metodus buvo atrinkti SADM pasitelkus geriausius socialinės srities ekspertus bei atsižvelgiant į juose jau dalyvavusių asmenų ir įstaigų puikius įvertinimus. Laukiamas pokytis – bus sudaryta galimybė išlaikyti darbo rinkoje esamus IP darbuotojus (kurie negalės eiti pareigų neišklausę privalomų 160 val. mokymų), pritraukti naujų darbuotojų, neturinčių atitinkamo išsilavinimo; jie, įgiję reikiamą kompetenciją, gebėtų teikti kokybiškas soc. paslaugas, t. y. asmens higienos paslaugas, senyvo amžiaus ir negalią turintiems žmonėms, kt. Papildomi mokymai šiems darbuotojams suteiks gilesnių žinių apie slaugomo asmens priežiūrą, padės susipažinti su techninės pagalbos priemonių naudojimu, supažindins su asmens higienos paslaugų teikimo ypatumais, praplės žinias apie bendravimo etiką ir išmokys konfliktų sprendimo būdų ir jų prevencijos. Bus sudaryta galimybė sustiprinti kitų sektoriaus darbuotojų profesines kompetencijas, žinias ir įgūdžius, savo darbe taikyti naujus ir pažangius darbo metodus, didės jų motyvacija, todėl jie teiks labiau kvalifikuotą pagalbą bei kokybiškesnes paslaugas bei tokiu būdu geriau atlieps socialinių paslaugų gavėjų individualius poreikius, be to, pagerės bendras visuomenės socialinis mikroklimatas, bus mažinama socialinė atskirtis. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant horizontaliuosius principus (toliau – HP). Įgyvendinant projektą HP pažeisti nebus: • darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; • lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ir (ar) informacinės aplinkos ir pan.); • inovatyvumo (kūrybingumo) (bus naudojami inovatyvūs metodai). Projektas prisidės prie 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane numatytų HP įgyvendinimo: • projektas prisidės prie lygių galimybių principo įgyvendinimo, t. y. projekto veiklos ir rezultatai bus prieinami visiems dalyviams, taip pat ir turintiems individualių poreikių (judėjimo, klausos ar kitą negalią turintiems asmenims ir pan.); • projekte, įgyvendinant Apraše nurodytas veiklas, numatyti lyčių lygybės, pagarbos įvairovei, nediskriminavimo principų temų integravimas į mokymų programas – šis reikalavimas bus keliams pirkimų techninėse specifikacijose. • projektas prisidės prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, didinant socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetenciją bei mažinant jų trukumą, taip prisidedant prie socialinės atskirties mažinimo, bendro visuomenės socialinio mikroklimato gerinimo. Įvertinus pažangos priemonės Nr. 09 004 02 05 01 projekto poveikį šešiems aplinkos veiksniams, vadovaujantis EK 2021-02-12 patvirtintomis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos atsparumo ir didinimo priemonės reglamentą techninėmis gairėmis (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A52021XC0218%2801%29), 4.8 uždavinio planuojamų veiksmų (veiklų) poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems 2020-06-18 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 17 straipsnyje, nustatyta, kad reforma pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturi jokio numatomo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad ji atitinka principą „Nedarome reikšmingos žalos“. Projektas prisidės prie ES pagrindinių teisių Chartijos (toliau – Chartija) reikalavimų, ypač tokių kaip nediskriminavimas, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, neįgaliųjų integracija, teisė į asmens orumą, teisė į asmens neliečiamybę bei užtikrins, kad ES fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų tais atvejais, kai jos yra taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir daromos finansinės pataisos, taip pat kai pagal Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra. Įgyvendinant projektą bus draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Projektas užtikrins lyčių lygybę, vienodą požiūrį ir lygias galimybes, nediskriminavimą ir neįgaliųjų teises pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Projektas užtikrins asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik gavus atitinkamo asmens sutikimą ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais.