Remiantis 2023 m. Švenčionių r. savivaldybės socialinių paslaugų planu, „gyventojų socialinių paslaugų poreikį sąlygoja visuomenės senėjimas, negalia, socialinė rizika ir nedarbas, tai esminės prielaidos socialinei atskirčiai. Socialinėje atskirtyje esantys asmenys patiria kompleksines problemas, todėl jiems reikalinga nuosekli ir koordinuota įvairių institucijų pagalba, kuri sudarytų galimybes kiekvienam pagalbos reikalingam asmeniui gauti jo poreikius atitinkančią reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.“ (šaltinis https://svencionys.lt/wp-content/uploads/2023/05/Soc-Planas-2023m.pdf ). Trumpai apie socialinę situaciją Švenčionyse: *Švenčionių r. sav. demografinis senatvės koeficientas 2022 m. pradžioje siekė 198 (šimtui vaikų iki 15 m. teko 198 šešiasdešimt penkerių metų ir vyresnių asmenų), šalyje – 134. *2022 m. pabaigoje Švenčionių r. sav. gyveno 2235 asmenys su negalia. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos. *2022 m. atvejo vadybos procesas buvo taikomas 94 socialinę riziką patiriančioms šeimoms, atlikta 131 pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas. *per 2022 metus nauji laikinosios globos (rūpybos) atvejai nustatyti 17 vaikų (2021 m. – 12, 2020 m. – 4 vaikams), 2022 m. iš vaikų socialinės globos namų, sulaukus pilnametystės, į savarankišką gyvenimą išėjo 4 jaunuoliai (2021 m. – 8 jaunuoliai; 2020 m. – 8 jaunuoliai; 2019 m. – 9 jaunuoliai). * 2022 m. policijoje buvo užregistruoti 752 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (2021 m. – 720, 2020 m. – 740, 2019 m. – 716, 2018 - 575). Lyginant su 2018 m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje savivaldybėje daugėja. *2022 m. nedarbo lygis Švenčionių r. sav. siekė 9,5 proc. (šalyje – 19,2). Nuo 2018 m. - 2022 m. laikotarpio rajone dominavo vyrų nedarbas. Lyginant 2022 m. su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo ilgalaikių bedarbių skaičius. Projekte yra siekiama ugdyti socialinę riziką ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinius bei asmeninius gebėjimus siekiant padidinti jų motyvaciją, bei plėsti socialinių paslaugų teikimą jiems. Projektu siekiama, kad pagalba socialinėje atskirtyje esantiems asmenims būtų nuosekli ir ilgalaikė, kuri sudarytų galimybes kiekvienam pagalbos reikalingam asmeniui gauti jo poreikius atitinkančią reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame. Projekte tikslą pasieksime vykdydami 2 veiklas. 1.1. Sociokultūrinių paslaugų teikimas, integruojant sporto ir sveikatinimo veiklas Terapiniame ūkyje, 42 asm., kurie yra soc. atskirtyje/rizikoje, veikla tęstinė 6 mėn. vieną kartą per savaitę. 1.2. Socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas, 70 asmenys (iš kurių 28 bus nepatiriantys soc. rizikos), 6 renginiai. 1.1.veikloje visų pirma bus vykdoma soc. rizikos asmenų atranka ir atrinktų dalyvių asmens poreikių vertinimo analizė. Asmens poreikių vertinimo metu analizuojama asmens (šeimos) probleminė situacija ir ieškoma veiksmingų problemos sprendimo būdų, taip pat vyksta dalyvių asmeninių interesų ir lūkesčių vertinimas, dalyviams tinkamo ugdymo stiliaus identifikavimas. Veiklos įgyvendinimo metu dirbama individualiai su kiekvienu tikslinės grupės dalyviu ir jo aplinka (tėvais, pedagogais, soc. darbuotojais ir t.t.). Veiklos trukmė vienam dalyviui – 3 val., dalyvaujančių asmenų skaičius - 42. Suformavus 6 grupes po 7 asm. bus vykdoma ilgalaikė tęstinė poveiklė „Sociokultūrinių paslaugų teikimas, integruojant sporto ir sveikatinimo veiklas Terapiniame ūkyje“. Sociokultūrinės paslaugos apima laisvalaikio organizavimo paslaugos, teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų (prevenciniais tikslais), mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę ir kurias teikiant asmenys (šeimos) gali bendrauti, dalyvauti grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla, vaikai – ruošti pamokas ir pan. Tikslinė grupė - socialinę atskirtį patiriantys asmenys Programa prisegama, programoje intervencijos vykdomos per terapinio ūkio prizmę, įtraukiant fizinį aktyvumą ir sveikatingumo nuansus. Kiekvienai grupei vieną kartą per savaitę bus vykdomos veiklos po 4 val., iš viso kiekvienai grupei veiklų trukmė 88 val. Veiklas padės vykdyti ir savanoriai, sutartis pridedama. Projekto veikloje „Sociokultūrinių paslaugų teikimas, integruojant sporto ir sveikatinimo veiklas Terapiniame ūkyje“ soc. rizikos grupei vyks tęstiniai užsiėmimai, kurių metu bus vykdomos veiklos susijusios su sveika gyvensena ir fiziniu aktyvumu. Šių tęstinių užsiėmimų metu vyks: a) Reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje, kur dalyviai galės mėgautis grynu oru, tuo pačiu skatinant fizinį aktyvumą ir bendravimą su kitais. b) Organizuosime veiklas, kuriose bus mokoma apie sveiką gyvenseną ir mitybą, maisto piramidę, maistingus ingredientus ir jų naudą sveikatai, gryno oro ir judėjimo teikiamą naudą organizmui ir pan. c) Vyks nuolatos terapinio ūkio veiklos t.y. fiziniai darbai (darbas su gyvūnais, sode, aplinkos tvarkymu), kurie reikalauja fizinės jėgos, lavina fizinį ištvermingumą ir komandinį darbą d) Dalyviai per ūkio darbus bus mokomi sodinimo, pjovimo ir kitų ūkio darbų, kurie reikalauja fizinio darbo ir kūrybiškumo e) Bus organizuojami patyriminiai žygiai, kurių metu formuojasi komandinė dvasia. Teikiame veiklos „Sociokultūrinių paslaugų teikimas, integruojant sporto ir sveikatinimo veiklas Terapiniame ūkyje“ programą. 1.2 veikloje projekto įgyvendinimo metu vyks 6 renginiai. Į bendruomenės telkimo renginius bus kviečiami: 42 asmenys, kurie yra soc. rizikoje ir ne mažiau kaip 28 asmenys, kurie nepriklauso soc. rizikos grupei. Socialinė atskirtis yra sudėtinga problema, kuriai reikia integruotų sprendimų, ypač mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Švenčionys. Švenčionims reikėtų stiprinti socialinius ryšius tarp socialinę atskirtį patiriančių gyventojų, nes *Bendruomeniškumo skatinimas : Socialiniai ryšiai padeda kurti bendruomenę, kurioje žmonės gali dalytis savo patirtimis, supratimu ir iššūkiais. Tai skatina tarpusavio pagalbą ir bendradarbiavimą, kas gali sumažinti izoliaciją. *Psichologinė gerovė : Švenčionys turi gyventojų, kurie jaučiasi izoliuoti ar nepritampantys. Socialiniai ryšiai gali padėti didinti asmeninę gerovę, sumažinti depresijos ir kitų psichikos sutrikimų riziką. Ekonominė integracija : Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti socialinę atskirtį patiriančių žmonių ieškoti darbo galimybių, nustatyti socialinius resursus ir pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, kurios gali pagerinti jų gyvenimo kokybę. Kultūriniai mainai : Įtraukdami įvairias socialines grupes, Švenčionys gali skatinti kultūrinius mainus, kurie padeda mažinti stereotipus ir išankstines nuostatas, tuo pačiu prisidedant prie įvairovės ir tolerancijos ugdymo. Projekte taikomos darbo metodikos naujumas MVVG ir efektyvumas. Projekte bus teikiama nauja socialinė paslauga MVVG teritorijoje. Terapinio ūkio metodika Lietuvoje yra taikoma tik Švenčionių rajone (pareiškėjas vykdo) ir nepilnai yra vykdoma Šiauliuose https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2145967/musu-visuomene-dar-nepasiruosusi-situ-jaunu-zmoniu-priimti-jaunuoliai-siauliuose-ugdomi-terapiniame-ukyje ir Kernavėje https://deerspa.com/. Tačiau Šiauliuose terapinio ūkio paslaugos buvo labai trumpalaikės, tai daugiausia patyriminiai žygiai, Šiauliuose nėra dirbama pagal nuoseklią metodiką. Elnių SPA teikiamos tik gyvūnų terapijos paslaugos, bet jos nėra tokios išsamios ir nuoseklios kaip pareiškėjo teikiamos paslaugos pagal terapinio ūkio metodiką. Daugiau Lietuvoje terapinio ūkio paslaugų niekas neteikia. Švenčionių mieste niekas niekada neteikė terapinio ūkio paslaugos Švenčionių gyventojams. Pareiškėjas niekada dar nedirbo su šia metodika su Švenčionių miesto gyventojais. Projekte bus taikomos veiksmingumo įrodymais paremtos metodikos (įskaitant ir pareiškėjo sukurtas metodikas) ir (ar) užsienio šalių patirtys. Pareiškėjas 2023 m. praktikoje įgyvendinimo sukurtą terapinio ūkio metodiką. Projektą „Jaunuolių iš socialinę riziką patiriančių šeimų ir globos sistemos socialinė integracija naudojant Terapinio ūkio metodiką“ finansavo EEE finansinis mechanizmas. Veiklos rezultatai: 31 jaunuolis baigė programą, iš kurių įsidarbino arba sugrįžo į mokslus - 17. Tai puikus rezultatas, kai visi dalyviai projekto pradžioje buvo niekur nesimokantys, nedirbantys ir neturintys motyvacijos ką nors veikti. Užsienyje atliktų tyrimų rezultatai: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7274169/ Tyrime konstatuojama, kad: * po 10 valandų intervencijos dalyviai patyrė žymiai mažiau sunkių jausmų ir kančių prieš ir po testų, naudojant TGI psichometrines priemones. * gausūs kokybiniai duomenys rodo, kad dalyviai jautėsi palaikomi, susiję ir buvimas ūkyje davė terapinės naudos. Atliktas tyrimas D.Britanijoje įrodo efektyvumą (nuo 63 iki 65 psl): https://www.farmgarden.org.uk/sites/farmgarden.org.uk/files/care_farming_in_the_uk_final_report_jan_08.pdf Virš 80 proc. dalyvavusių terapinio ūkio programoje pagerėjo psichinė sveikata Virš 90 proc. dalyvių pagerėjo savęs vertinimas, nuotaika, savijauta, socialiniai/darbiniai įgūdžiai. Užsienyje atlikti tyrimai taip pat byloja, jog asmenys, po terapinio ūkio programų jaučia sumažėjusį depresijos lygį, norą gyventi aktyviau ir sveikiau, sumažėjusį nerimo ir streso lygį, padidėjusią socialinę integraciją ir padidėjusius socialinius įgūdžius, reikalingumo ir priklausymo grupei atsiradimo jausmą, asmeninį augimą, ryšio su savimi ir kitais užmezgimą, geresnį savęs pažinimą ir kt. (Hassink, De Bruin, Berget, Elings, 2017; Hambidge, 2017). detaliau pridedame rašte.