Marijampolės mieste susiduriama su sociokultūrinių paslaugų trūkumu, kuris daro ženklią neigiamą įtaką pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Dėl nepakankamo sociokultūrinių paslaugų kiekio ir įvairovės žmonės, susiduriantys su įvairiais sunkumais – socialine atskirtimi, negalia, senatve ar lėtinėmis ligomis – turi ribotas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, negauna paslaugų, kurios padėtų stiprinti jų socialinius ryšius ir emocinę gerovę. Pagrindinės problemos priežastys: - Nepakankamas sociokultūrinių paslaugų tinklas – esamos įstaigos dažnai negali užtikrinti visų reikalingų paslaugų ar jų teikia nepakankamais mastais. Ribotas specializuotų paslaugų skaičius. - Didėjantis paslaugų poreikis – dėl visuomenės senėjimo, didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis bei augančio socialinės atskirties lygio vis didesnei visuomenės daliai sociokultūrinės paslaugos tampa aktualios ir itin reikalingos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų skaičius nuolat didėja, o Marijampolės regione apie 22% gyventojų yra vyresni nei 65 metų. - Riboti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai – socialinių bei kultūros paslaugų sektoriuje trūksta kvalifikuotų specialistų, o finansavimas ne visada atitinka realius poreikius. Savivaldybės ir valstybės finansavimas sociokultūrinėms paslaugoms ne visada atitinka realų poreikį. Finansavimo trūkumas riboja naujų sociokultūrinių iniciatyvų plėtrą ir esamų paslaugų kokybę. Trūksta socialinių specialistų, galinčių užtikrinti kokybiškas paslaugų suteikimą. Dauguma šiuolaikiškų sociokultūrinių paslaugų yra brangios paslaugųs, kurių socialinę atskirtį patiriantys asmenys įpirkti negali, o teikiamų nemokamai arba finansuojamų valdtybės lėšomis paklausa ženkliai viršija pasiūlą. - Paslaugų neprieinamumas tam tikroms tikslinėms grupėms – dažnai paslaugos nėra pritaikytos žmonėms su negalia, psichikos sutrikimais, sergantiems onkologinėmis ligomis ar kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims. Trūksta inovatyvių paslaugų, kurios padėtų pažeidžiamoms grupėms tapti savarankiškesnėms ir labiau integruotis į visuomenę. - Informacijos apie paslaugas ir galimybes jas gauti trūkumas. Remiantis Marijampolės miesto VVG strategijos duomenimis atlikto gyventojų poreikio tyrimo duomenys parodė, kad, 59,5 proc. respiondentų nurodė, kad Marijampolės mieste socialinių - sociokultūrinių paslaugų nepakanka. Pensinio amžiaus asmenys Marijampolės mieste labiausiai susiduria su šiomis problemomis: informacijos apie viešąsias paslaugas trūkumas (41,9 proc.), saviraiškos galimybių, užimtumo veiklų trūkumas (27,9 proc.) Remiantis Marijampolės miesto VVG strategija viena iš didžiausią socialinę atskirtį patiriančių grupių yra neįgalūs asmenys, tyrimo duomenys rodo, kad 17,8 proc. šios tikslinės grupės atstovų nurodo saviraiškos galimybių, užimtumo veiklų trūkumą. 14,1 proc. respondentų teigia, kad socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms jaučiamas užimtumo veiklų bei saugaus laisvalaikio praleidimo formų trūkumas. Apklaustų gyventojų nuomone, labiausiai jaučiamas šių socialinių paslaugų trūkumas: senyvo amžiaus asmenų dienos užimtumo centrų (50,8 proc.), sociokultūrinės paslaugos (kūrybinės dirbtuvės, laisvalaikio organizavimas, grupinio darbo užsiėmimai, stovyklos ir pan.) (45,7 proc.) Socialinių – sociokultūrinių paslaugų poreikio augimas fiksuojamas ir Marijampolės savivaldybės 2024 m. socialinių paslaugų plane, kuriame numatyta, kad per ateinančius trejus metus didžiausias socialinių - sociokultūrinių paslaugų poreikis lies vyresnio amžiaus ir suaugusių asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia tikslines grupes. Marijampolės savivaldybėje, kaip ir kituose 10 Lietuvos regionų, vyksta intensyvi insitucinės globos pertvarka, kurios vienas pagrindinių elementų asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia integracija į visuomenę. Šios tikslinės grupės atstovai iš įvairių globos įstaigų perkeliami gyventi į apsaugotus būstus bei grupinio gyvenimo namus, kurie yra įsikūrę Marijampolės miesto VVG teritorijoje, jų gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeičia, todėl jiems reikalingos itin plautaus spektro socialinės - sociokultūrinės paslaugos siekiant užtikrinti jų socialinę ir visuomeninę integraciją. Visos minimos priežastys sukuria situaciją, kai dalis gyventojų negali gauti reikiamos pagalbos, o socialinė atskirtis mieste didėja. Norint spręsti problemą, būtina investuoti į sociokultūrinių paslaugų plėtrą, didinti finansavimą ir gerinti paslaugų prieinamumą. Jeigu šių paslaugų trūkumo problema nebus sprendžiama, tai gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu: 1. Socialinės atskirties didėjimas - asmenys su negalia, senjorai, socialinę riziką patiriantys asmenys ir kitos pažeidžiamos grupės negalės tinkamai integruotis į visuomenę, didės atotrūkis tarp skirtingų visuomenės sluoksnių, o socialiai pažeidžiami žmonės taps dar labiau izoliuoti. 2. Psichologinių ir emocinių problemų augimas - trūkstant psichosocialinės pagalbos, gali didėti depresijos, nerimo ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų atvejų skaičius, galima savižudybių, priklausomybių ir kitų negatyvių reiškinių rizika. 3. Didėjantis skurdas ir nedarbo lygis - be reikiamos socialinės paramos, sunkiau integruotis į darbo rinką, ypač asmenims su negalia ar socialinę riziką patiriantiems žmonėms. Daugiau žmonių gali patekti į ilgalaikio skurdo ir priklausomybės nuo socialinių pašalpų situaciją. 4. Auganti valstybės ir savivaldybės finansinė našta - jei socialinės problemos nebus sprendžiamos laiku, ilgainiui reikės daugiau lėšų sveikatos apsaugai, pašalpoms ir kitoms kompensacinėms priemonėms, didės ligoninių, socialinės globos namų ir kitų institucijų apkrova. 5. Visuomenės senėjimo padarinių stiprėjimas - senstančiai visuomenei reikės vis daugiau socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, kurių trūkumas gali lemti gyvenimo kokybės mažėjimą. Nepakankamos sociokultūrinės paslaugos gali paskatinti jaunų žmonių emigraciją į kitus miestus ar šalis, kur tokia pagalba prieinamesnė. Projekto įgyvendinimas leis įvairių tikslinių grupių atstovams gauti sociokultūrines paslaugas, kurių jie be projekto gauti negali arba gauna nepakankamai. Į projekto veiklų planą įtrauktos kokybiškos ir inovatyvios veiklos padės pasiekti ilgalaikius projekto rezultatus lemiančius didesnę tikslinės grupės socialinę įtrauktį. 1.1. Poveiklėje sociokultūrinių veiklų organizavimas, didinant socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į visuomenę, Marijampolės mieste numatyti veiksmai: meno terapija socialinei integracijai, išvykstamosios edukacinės, pažintinės kultūrinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės bei sensorinių ir motorinių įgūdžių lavinimas per keramikos užsiėmimus sprendžia Marijampolės miesto VVG strategijoje numatytas problemas SI-1, SI-4, SI-6, SI-12, SI-19, SI-24, SI-25. 1.2. Poveiklėje socialinę atskirtį patiriančių gyventojų informavimas apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas numatyti veiksmai: informacinė kūrybinė audiovizualinė informavimo programa ir informacinės kūrybinės audiovizualinės informavimo programos koordinavimas sprendžia Marijampolės VVG strategijoje numatytas problemas SI-1, SI-4. Kompleksiškai teikiamos nedidelėmis grupėms sociokultūrinės paslaugos prisidės prie ilgalaikių teigiamų pokyčių tikslinių grupių dalyviams. Kiekvienos tikslinės grupės atstovas dalyvaudamas projekte gaus ne mažiau nei dvi socialines paslaugas. Projekte įtrauktos 4 visiškai skirtingos tikslinės grupės, kurios patiria socialinę atskirtį. Rengiant projekto veiklų planą buvo analizuojami šių tikslinių grupių atstovų poreikiai ir nors iš esmės šios tikslinės grupės skirias, galima surasti ir nemažai bendrumų. Būtent jais ir remiantis parengtas veiklos planas, kuris gali geriausiai atliepti šiuos poreikius ir užtikrinti ilgalaikius socialinės įtraukties didinimo rezultatus. Remiantis VVG atliktos gyventojų apklausos ir Marijampolės savivaldybės 2024 m. socialinių paslaugų plano duomenimis didžiausią socialinę atskirtį ir socialinių paslaugų trūkumą patiria būtent šios tikslinės grupės. Pagrindiniai tikslinių grupių atstovų poreikiai: 1. Vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 metų) – socialinė įtrauktis ir bendravimas, savarankiškumo palaikymas, užimtymo trūkumas, psichologinė pagalba, informacijos trūkumas, technologinių gebėjimų stygius. 2. Psichikos ir (ar) proto negalią turintys asmenys – socialiniai įgūdžiai ir integracija, psichologinė ir emocinė parama, profesinių įgūdžių stygius. Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys dažniausiai susiduria su užimtumo ir socialinės integracijos problemomis. Pagal Europos psichikos sveikatos strategiją, psichosocialinė parama ir socialinių įgūdžių ugdymas yra esminiai faktoriai, padedantys šiems asmenims integruotis į visuomenę. 3. Onkologinėmis ligomis sergantys asmenys – fizinės ir psichologinės reabilitacijos trūkumas, socialinio palaikymo stygius, profesiniai pokyčiai. Pagal Lietuvos vėžio registro duomenis, kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 18 000 žmonių, o didelė jų dalis susiduria su psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. PSO rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams ne tik medicininę pagalbą, bet ir kompleksines sociokultūrines paslaugas, kurios padeda atsigauti po gydymo ir grįžti į visuomenę. 4. Socialinę riziką patiriančios šeimos, suaugę asmenys – socialinių įgūdžių ugdymas, psichologinė ir teisinė pagalba, užimtumo ir savarankiškumo skatinimas. Projekto veikloje – kūrybinės dirbtuvės dalyvaus 1 savanoris, kuris teiks emocinės ir fizinės gerovės priežiūrą. Projektas prisidės prie strategijos 1 tikslo „Skatinti socialinę atskirtį patiriančių Marijampolės miesto gyventojų integraciją į visuomenę“ 1.1. uždavinio „Didinti Marijampolės miesto gyventojų socialinę įtrauktį per socialinių paslaugų plėtrą ir sociokultūrines veiklas“ 1.1.2 veiksmo „Sociokultūrinių veiklų organizavimas, didinant socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į visuomenę".