Šiuo projektu siekiama spręsti 2022 – 2030 m. Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje, kurios valdytoja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, numatytas pagrindines problemas: mažos verslo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP); nepalankios aplinkybės finansuoti MTEP veiklas; nepakankama inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių; nepakankamai efektyvi inovacijų paramos ir konsultavimo sistema; nepakankamai konkurencinga investicijų pritraukimo aplinka; Lietuva mažai įsitraukusi į pasaulines vertės grandines <...>; Lietuvos darbo rinkoje nuolat iškyla trumpos, vidutinės ir ilgos perspektyvos kvalifikuotų specialistų poreikis (trūkumas) . Be to projektas prisidės prie 2022 m. Kosmoso plėtros koncepcijoje įvardintų problemų – nepakankamas kosmoso sektoriaus išsivystymas, mažas įsitraukimas į Europos kosmoso agentūros veiklas, silpna tarptautinė tinklaveika, žemas visuomenės informuotumas apie kosmoso veiklas ir teikiamą ekonominę ir socialinę naudą, nepakankamas įsitraukimas į tarptautinius kosmoso mokslo, technologijų, verslo ir politikos tinklus, už Lietuvos kosmoso politikos įgyvendinimą atsakingo personalo trūkumas, žinių ir kompetencijų žmogiškųjų išteklių srityje stoka . Lietuvos kosmoso sektoriaus vystymui didelę įtaką ir postūmį padarė stojimo į Europos kosmoso agentūrą (toliau – EKA) procesas. Lietuva EKA asocijuota nare tapo 2021 m. gegužės 21 d. 2010 m. LR Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 m. Lietuva prisijungė prie Europos bendradarbiaujančios valstybės plano (PECS), pagal kurį Lietuvos verslui ir mokslui buvo organizuojami 6 kvietimai vykdyti kosmoso sektoriui aktualius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Iš viso pagal PECS programą finansuoti 34 Lietuvos dalyvių vykdomi projektai, jiems įgyvendinti skirta 5,5 mln. Eur. PECS programos įgyvendinimo rezultatai parodė Lietuvos kosmoso sektoriaus problemą – netvarią kosmoso sektoriaus (ypač verslo) plėtrą, turimo potencialo neišnaudojimą, mažą sektoriaus tarptautiškumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Paraiškas pagal visus PECS programos kvietimus iš viso teikė tik 31 unikalus verslo ir mokslo subjektas. Tai iš dalies priklauso nuo to, kad EKA suteikiamų galimybių žinomumas Lietuvoje yra santykinai nedidelis, todėl projektu siekiama didinti verslo ir visuomenės informuotumą apie verslo ir mokslo galimybes EKA bei kosmoso verslo teikiamą ekonominę ir socialinę naudą verslui, visuomenei, valdžios institucijoms ir kitiems subjektams. Projekto metu verslui ir mokslui bus organizuojami renginiai, seminarai, mokymai apie galimybes EKA, o nauda visuomenei bus pristatoma specialiuose renginiuose (pavyzdžiui, kasmet planuojamame organizuoti Vilnius space days renginyje). Pastaroji problema yra ypač opi – pastebima, kad Lietuvoje visuomenės požiūrį į kosmoso sektorių bei, svarbiausia, investicijas į jį yra negatyvus. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad didelės dalies visuomenės supratimas apie kosmosą, kosmoso verslą apsiriboja keliais raktažodžiais, tokiais kaip „mėnulis, planeta, Marsas, palydovas, raketa, astronautas“ ir pan., tačiau tuo pačiu net nesusimąstoma, kad įvairios technologijas, kurias naudojame kasdienėje veikloje, versle negali būti naudojamos be kosmosui sukurtų technologijų (pvz., GPS navigacijos žemėlapiai, lėktuvų maršrutų kontrolė, žemės stebėjimas klimato kontrolės tikslais ir pan.) arba technologijos, kurios pirmiausia buvo sukurtos naudoti kosmose, tačiau tik vėliau pritaikytos kasdieniam naudojimui (pvz., kūdikių pieno mišinukai, dirbtinės galūnės negalią turintiems žmonėms, saulės kolektoriai ir kt.) Dėl šių priežasčių projektu siekiama didinti visuomenės supratimą apie kosmoso technologijas, jų plėtrą bei naudą kasdieniame gyvenime ir veikloje. Be to, nors Lietuvos sėkmės rodiklis PECS programoje siekia 43 proc. (visos PECS programos vidurkis – 33 proc.), tačiau tik 10 paraiškų (13 proc. nuo visų Lietuvos dalyvių pateiktų paraiškų) įvertintos 60 balų ir daugiau. Lietuvai tapus asocijuota EKA nare, tik tokios paraiškos bus konkurencingos ir galės gauti EKA finansavimą. Sėkmingų paraiškų rengimas priklauso nuo pareiškėjų įgūdžių ir vystomo produkto konkurencingumo, todėl projekto metu bus organizuojami mokymai, seminarai su EKA ekspertais, kurie padės gerinti paraiškų rašymo įgūdžius, detaliai supažindins su Europos kosmoso verslo specifika. Susijusi problema taip pat yra tai, kad iš visų Lietuvos dalyvių vykdytų PECS programos projektų 63 proc. įgyvendino verslo subjektai (EKA siekis yra 75 proc.), o šiems projektams skirta tik 42 proc. viso Lietuvos dalyviams pagal PECS programą skirto finansavimo. Panaši tendencija yra ir vertinant Lietuvos subjektų dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose „Horizontas 2020“ ir „Horizontas Europoje“, (toliau – programa „Horizontas 2020“), pagal kurią iš 14 kosmoso srities projektų vykdytojų iš Lietuvos tik 6 priskiriami mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tai yra aktuali problema, nes verslo projektuose MTEP TPL yra aukštesnis, todėl didesnė verslui vykdomų projektų dalis prisideda prie greitesnio vystomų produktų pateikimo rinkai. Ši problema yra dar aktualesnė Lietuvai tapus asocijuota EKA nare, nes EKA pasirenkamosios programos yra labiau skirtos verslui, kadangi pagal jas remiami aukšto TPL moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Santykinai pasyvesnis Lietuvos verslo dalyvavimas ir gaunamo finansavimo dydis priklauso nuo verslo įgūdžių, žinių ir vystomo produkto konkurencingumo, kuriuos yra siekiama stiprinti įgyvendinant teikiamą projektą. Kitas didelis kosmoso sektoriaus iššūkis yra tai, kad didžioji dalis vykdytų (ypač PECS programoje) ir vykdomų MTEP projektų yra vykdomi iš esmės be užsienio partnerių. Ir nors PECS programoje partnerių iš užsienio dalyvavimas nebuvo privalomas, o jų dalyvavimo atveju partneriai gali vykdyti tik ne pagrindines veiklas, Lietuvai tapus asocijuota EKA nare ir dalyvaujant EKA pasirenkamųjų programų kvietimuose, paraiškos gali būti teikiamos tik su užsienio partneriais. Mažą Lietuvos kosmoso sektoriaus tarptautiškumą patvirtina ir Lietuvos dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ rodikliai. 2014–2020 m. pagal šią programą Lietuvos dalyviai įgyvendino 12 kosmoso srities projektų (jiems skirtas 2,6 mln. Eur finansavimas), tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visos programos projektų (palyginimui, finansavimas Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos dalyvių kosmoso srities projektams siekia po 0,6 proc., Lenkijos – 0,24 proc.). Šiuo projektu bus siekiama didinti Lietuvos kosmoso sektoriaus tarptautiškumą, skatinti tarptautinę tinklaveiką ir didinti sektoriaus pasiekimų žinomumą tarptautinėje erdvėje dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, kurių metu bus pristatomos Lietuvos kosmoso verslo ir mokslo vystomos technologijos, kuriami ir sukurti produktai, aktyviai (pavyzdžiui, pasitelkiant Lietuvos ambasadas ir atašė) tarpininkaujama ieškant reikalingų kontaktų, ypač su didžiaisiais sistemų integratoriais Thales Alenia Space, OHB, Airbus. Projektas taip pat padės spręsti žmogiškųjų resursų trūkumo kosmoso sektoriuje problemą, nes sukurs galimybes finansuoti Lietuvos jaunųjų absolventų ir studentų stažuotes EKA, studentų ir absolventų praktikas Lietuvos įmonėse, taip pat projekto veiklos leis Lietuvoje su partneriais organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius - kosmoso technologijų kūrybines dirbtuves. Teikiamu projektu taip pat bus stiprinami Lietuvos kosmoso politikos įgyvendinimo gebėjimai ir Lietuvos interesų atstovavimas EKA ir Europos Sąjungoje, nes projekte dirbs ekspertai, kurie atstovaus Lietuvos interesus EKA ir ES komitetuose, darbo grupėse: dalyvaus posėdžiuose, išsakys Lietuvos poziciją, informuos potencialius dalyvius (verslą ir mokslą) apie EKA kvietimus, konsultuos paraiškų teikimo klausimais, tarpininkaus derantis dėl finansavimo su kitomis EKA šalių narių delegacijomis, užmegs ir palaikys ryšius su EKA šalių narių delegacijomis. Lietuvos narystė EKA verslui ir mokslui atvėrė naujas galimybes plėsti savo veiklą, plėtoti tarptautinio lygio MTEPI veiklas, ieškoti tarptautinių investicijų bei partnerių. Vienas iš svarbiausių pirmųjų žingsnių tapus asocijuota EKA nare buvo tai, jog 2022 m. LR ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepciją. Šios koncepcijos tikslas – plėtoti tarptautiniu mastu konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kuriantį didelės pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas), ir sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiosioms technologijoms kurti ir inovacijoms kosmoso srityje diegti. Kaip vienas iš pagrindinių uždavinių, numatytas tiek koncepcijoje, tiek ir LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ yra „Įsteigti LT Space Hub“ ir įgyvendinti veiklas. Šiuo projektu siekiama stiprinti Inovacijų agentūros Space Hub LT bei vykdyti veiklas, kurios padės spręsti įvardintas problemas bei įgyvendinti Lietuvos kosmoso politikos tikslus ir uždavinius.