Nepalankios aplinkybės finansuoti MTEP veiklas. 2020 m. bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP siekė 1,17 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) (572 mln. Eur, iš kuriųo 0,61 proc. nuo BVP išleista aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose ir 0,56 proc. BVP – verslo sektoriuje). MTEP veikla įmonėse yra susijusi su didele rizika ir šiuo metu egzistuoja nepakankamos priemonės šiai rizikai sumažinti. Naujų ir ypač inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimas dažniausiai pasižymi sąlyginai aukštesnėmis pradinio (prototipinio) laikotarpio sąnaudomis. Nors yra investicijų į pirminius rinkos tyrimus, techninės koncepcijos, modelio ar metodikos parengimą, didžiausia kaštų dalis neretai tenka bandomosios produkcijos gamybai, ypač kai gaminama sąlyginai nedaug produkcijos vienetų, naudojamos brangios inovatyvios sudedamosios dalys ar jas reikia gaminti nuo pagrindų. Remiantis 2021 m. atlikto Verslo finansavimo 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo duomenimis1, buvo identifikuota, kad finansavimo trūkumas smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams 2020–2024 m. laikotarpiu sieks apytiksliai 1 044,57 mln. Eur ±5 proc. Vertinimo metu atlikus SVV subjektų apklausą ir MTEPI veiklos finansavimo situacijos Lietuvoje fokusuotos grupės diskusijas, padaryta išvada, kad MTEPI veiklų finansavimo trūksta. Remiantis SVV subjektų apklausoje nurodytais poreikiais, per ateinančius 5 metus finansavimo poreikis MTEPI veikloms turėtų siekti apie 756 mln. Eur2. Siekiant skatinti MTEPI veiklą turėtų būti taikomos subsidijinės (dėl MTEPI veiklų rizikos) bei kitos finansinės priemonės (rizikos kapitalo, paskolų, garantijų). Lietuvos startuolių ekosistema per paskutiniuosius trejus metus intensyviai augo ir vystėsi, o tai atspindi 2018–2021 m. laikotarpiu dvigubai išaugęs įmonių skaičius viešosios įstaigos „Versli Lietuva“3 administruojamoje startuolių duomenų bazėje4. Iš viso Lietuvoje 2021 m. startuolių skaičius siekė 1077. Tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu startuolių apyvarta augo sparčiau nei bendra Lietuvos įmonių (ne finansų) apyvarta. 2019 m. startuolių bendra apyvarta siekė 984,4 mln. Eur ir tai sudarė vidutiniškai po 1,7 mln. Eur apyvartos kiekvienam finansinės veiklos požymių turinčiam startuoliui per metus. 2007–2020 m. laikotarpiu Lietuvos startuoliai pritraukė 564,9 mln. Eur investicijų, iš kurių didžioji dalis (73,5 proc.) – užsienio fondų, o 26,5 proc. – Lietuvos fondų investicijos. Investicijų augimas stebimas nuo 2014 m. ir išskirtinis šuolis stebimas 2018–2019 m., kurie buvo rekordiniai pritrauktų investicijų atžvilgiu ir šių metų investicijos sudaro 37 proc. visų per 2007–2020 m. pritrauktų investicijų5. 2019–2020 m. lyginant su 2018 m. beveik dvigubai padidėjo užsienio investuotojų sandorių skaičius (6 sandoriai 2018 m. ir atitinkamai 12 sandorių 2019 m. bei 10 – 2020 m.), tačiau ženkliai (beveik 5 kartus) sumažėjo vidutinė investuojama suma: 11,5 mln. Eur 2018 m. ir 2–3 mln. Eur 2019–2020 m. Taip pat pastaraisiais metais ženkliai išaugo vietinių investicijų skaičius (11 sandorių 2018 m., net 52 sandoriai 2019 m. ir 30 vietinių investicijų sandorių 2020 m.). Tuo tarpu investuojamų sumų vidurkis išlieka labai panašus: 0,28 mln. Eur 2018 m., 0,24 mln. Eur 2019 m. ir 0,33 mln. Eur 2020 m. Taigi, pandemijos metu, Lietuvos investuotojai investavo į mažesnį startuolių skaičių, tačiau didesnes sumas6. Lietuvos startuolių apklausos7, kurią 2020 m. atliko „Vilmorus“, rezultatai rodo, kad startuolių vystymąsi labiausiai apsunkina finansų stoka, verslo reguliavimas, talentų trūkumas. Apklausos duomenimis, pagrindine kliūtimi vystyti verslą startuoliai įvardija finansų stoką (42 proc. apklaustųjų). 2021 m. 15 proc. Lietuvos bendrovių, dalyvavusių Europos Komisijos verslo priėjimo prie finansavimo apklausoje nurodė, kad didžiausias iššūkis joms yra ribotas priėjimas prie finansų išteklių. Tai – antras rezultatas visoje ES po Graikijos (16 proc.). Palyginimui – ES vidurkio reikšmė 2021 m. siekė 7 proc. proc. Komerciniai bankai teikia finansavimą įmonėms, kurios veikia pelningai, geba laiku grąžinti paskolas nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos trukmės, todėl Lietuvoje į startuolius investuoja privatūs rizikos kapitalo fondai, kurie yra gavę ir valstybės lėšas. Lietuvoje veikiantys rizikos kapitalo fondai demonstruoja gerus investicijų rezultatus, tačiau fondai palyginus yra nedideli ir ilgesnėje perspektyvoje yra rizika, kad vietiniai rizikos kapitalo fondai negalės sėkmingai investuoti į startuolius dėl smarkiai kylančios startuolių valuacijos tarptautiniu ir regioniniu lygiu. Vietinių fondų rizikos kapitalo trūkumo priežastis yra sunkumai pritraukti privačių investuotojų lėšas į tokio tipo fondus (pasitikėjimo ir bendrai ekosistemos žinomumo problematika), todėl reikia fasilituoti vietiniams rizikos fondams investicijų (angl. fundraising) procesą. Tuo tarpu didesnių rizikos kapitalo fondų iš užsienio pritraukimas į Lietuvos rinką yra sudėtingas tiek dėl jaunos besivystančios ekosistemos, tiek dėl per menko investicijų masto (angl. „ticket size“). Todėl labai svarbu į Lietuvą pritraukti tarptautinį akceleratorių, kuris ypač prisidės gerinant Lietuvos, kaip palankios valstybės startuoliams vystytis, žinomumą ir įvaizdį tarptautiniu mastu. Tuo pačiu tai padės užtikrinti inovatyvių idėjų cirkuliaciją, pritraukti talentų iš užsienio bei skatins startuolių steigimąsi Lietuvoje, padės pritraukti startuoliams užsienio investicijas. Akceleratorius tai verslui skirta programa, remianti ankstyvosios stadijos, didelį augimo potencialą turinčias įmones (dažniausiai startuolius), suteikiant žinias, prieigą prie mentorių tinklo ir padedantis pritraukti finansavimą. „Versli Lietuva“ duomenimis15 , šiuo metu Lietuvoje veikia 6 dalyviai, teikiantys pre-akceleravimo paslaugas ankstyvajame startuolių vystymo etape (70 Ventures, StartupWiseGuys, Katalista Ventures, Baltic Sandbox, Business acceleration program Evolut 4.0, RockIt Impact Accelerator). Tačiau, nepaisant šiuo metu egzistuojančios akceleravimo sistemos, vis dar yra nepatenkintas poreikis specializuotoms akceleravimo programoms – akceleravimo programose dalyvaujantys verslai turi ribotas galimybes gauti tikslinių žinių ir kompetencijų tolimesniam verslo vystymui konkrečiuose sektoriuose. Atlikto Verslo srities planuojamų finansinių priemonių išankstinio vertinimo ataskaitoje8, pažymima, jog šiuo metu aktualus papildomų investicijų poreikis specializuotoms į tam tikrus konkrečius ūkio sektorius orientuotoms akceleravimo programoms, tokioms kaip giliųjų technologijų (angl. deeptech) ir gyvybės mokslų. Tačiau, nepaisant iki šiol vykdytų investicijų, naudojant tiek ES struktūrinės paramos lėšas, tiek valstybės biudžeto lėšas verslo imlumas žinioms išlieka žemas, stokojama bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo, o MTEP investicijų lygis atsilieka nuo ES valstybių vidurkio. Nepakankama inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių. Nepakankamai efektyvi inovacijų paramos ir konsultavimo sistema. Inovacinę veiklą vykdanti ar planuojanti vykdyti tikslinė grupė Lietuvoje nėra vienalytė. Skirtingų tipų inovatoriams (aukštųjų technologijų vartotojai, potencialūs, pradedantys, pažangūs inovatoriai, startuolių kūrėjai) yra reikalingos skirtingų tipų paslaugos: rinkos paskatos (inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai ir kt.), paskatos transformacijai (platformos, klasteriai, įžvalgos), brokerystė ir kt. inovacijų paramos paslaugos, taip pat ir technologinės paslaugos, akceleravimas, idėjų fondai, rizikos kapitalas, TUI pritraukimas, pilotinės linijos, technologinė infrastruktūra ir kt. 2018–2020 m. laikotarpiu inovacijas Lietuvoje diegė 52,9 proc. įmonių, , o inovacijas kūrė tik 18,6 proc. visų įmonių. Tai rodo, jog Lietuvoje dominuoja „potencialūs“ inovatoriai – tai įmonės, kurioms aktualus persiorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas. Inovacijų paramos paslaugos (apimančios konsultavimą, mentorystę, brokerystę, suvedant su paslaugų teikėjais mokslo įstaigose ir kt.) prisideda skatinant tokio verslo transformaciją. „Visionary Analytics“, atlikę 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ poveikio vertinimą9 (toliau – 2014–2020 m. ES fondų investicijų vertinimas), konstatavo, jog inovacijų paramos paslaugos šiuo metu neišpildo savo potencialo. Vienas rimčiausių iššūkių – pasigendama nuoseklaus požiūrio į verslo absorbcinių gebėjimų vystymą, trūksta aiškios, bendros ir kvalifikuotos inovacijų paramos sistemos. Inovacijų paramos paslaugas teikiantiems specialistams trūksta kompetencijų specifinėse inovacijų vadybos, idėjų vystymo, technologinio konsultavimo srityse, o įmonėms suteikiamos inovacijų fasilitavimo paslaugos sudaro mažą visų paramos paslaugų dalį. Vertinant inovacijų paramos paslaugų sistemą bendrai, Tarptautinės organizacijos (EBPO, Tarptautinis valiutos fondas), EK ir nacionaliniai ekspertai vieningai pabrėžia, kad, siekiant proveržio inovacijų politikos srityje, Lietuvai būtina išgryninti ir konsoliduoti institucines mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas. Didelis agentūrų, atsakingų už gausybę schemų, skaičius MTEPI paramos sistemą paverčia sudėtinga, sunkiai prieinama ir naudojama (OECD, 2016, 2021), inovacijų politikos sistema yra per daug fragmentuota, sistema nėra nei efektyvi, nei veiksminga, ir veda link viešojo finansavimo išsklaidymo. (EK, 202010). Lietuvoje inovacinės veiklos plėtrai verslo sektoriuje trukdo ir vyraujantis požiūris, kad inovacijų kūrimas ir diegimas yra brangi, rizikinga, sunkiai prieinama verslui veikla. Įgyvendinant verslo MTEPI veikloms skirtas intervencijas trūksta gerų idėjų, kokybiškų paraiškų. Įmonės nedalyvauja valstybės intervencijose, nes nesupranta MTEPI veiklos svarbos, nežino, kas yra / nėra MTEPI, neturi tinkamų MTEPI projektų arba vertina dalyvavimo priemonėse kaštus kaip per aukštus. „V