Projektu sprendžiama 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tvarių viešųjų finansų plėtros programoje įvardinta problema – neoptimalus viešųjų finansų planavimas, paskirstymas, naudojimas ir atsiskaitymas už juos, siekiant prisidėti šalinant problemos priežastį – „neefektyvus vidutinės trukmės valstybės biudžeto planavimas“. Viena iš priežasčių, sąlygojančių neefektyvų vidutinės trukmės valstybės biudžeto planavimą, yra ta, kad asignavimų valdytojai neturi vieningos informacinės sistemos, kuri leistų vidutinės trukmės valstybės biudžeto planavimui reikiamus duomenis teikti automatizuotai ir susiejant juos su strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentais, kuri ir bus sprendžiama šiuo projektu. Projektas prisidės prie EGADP plano „Naujos kartos Lietuva“ 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ F.1.3 3 reformos „Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“, kurios tikslas – padidinti ilgalaikį valstybės ir savivaldybių biudžetų tvarumą, vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Nuo 2017 metų Lietuvoje vyksta strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemų pertvarka. Vyksta perėjimas prie naujos integruotos strateginio valdymo sistemos, derinant strateginių tikslų formavimą ir siekimą su biudžeto asignavimų planavimu ir išlaidų kontrole. Naujos sistemos teisinis reglamentavimas jau įgyvendintas. Sustiprintas įrodymais pagrįsto valdymo principų ir priemonių taikymas priimant sprendimus dėl strateginius pokyčius įgyvendinančių veiksmų. Tačiau neįgyvendintas kitas tikslas – automatizuoti duomenų apie strateginius tikslus ir uždavinius, valstybės biudžeto rodiklius tvarkymą ir sukurti efektyvias šių duomenų analizės priemones, siekiant automatizuotai vykdyti strateginio valdymo ir stebėsenos procesus bei sudaryti galimybes priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Šiuo metu valstybės biudžeto lėšų poreikiui apskaičiuoti asignavimų valdytojai taiko individualias informacinių technologijų (toliau – IT) priemones arba jų visai netaiko, kas taip pat kelia iššūkių norint įvertinti planuojamų valstybės biudžeto lėšų sąsają su strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentuose nurodyta informacija, sąsają su valstybės strateginiais ir institucijų veiklos tikslais, uždaviniais bei stebėsenos rodikliais, taip pat atitikimą patvirtintoms metodikoms ir planavimo principams. Finansų ministerija kuria ir diegia Strateginio valdymo informacinę sistemą (toliau – SVIS), kurioje iki 2023 metų pabaigos bus automatizuota strateginio valdymo procesų ir duomenų tvarkymo dalis, susijusi su šiais planavimo dokumentais: Valstybės pažangos strategija, Nacionaliniu pažangos planu, plėtros programomis, ilgalaikėmis valstybinėmis saugumo stiprinimo programomis, plėtros programų pažangos priemonėmis, taip pat realizuotos integracinės sąsajos su tam tikromis išorinėmis informacinėmis sistemomis. Tačiau lieka neautomatizuotas vidutinės trukmės biudžeto lėšų poreikio teikimo procesas bei šių duomenų tvarkymas ir analizė, taip pat neautomatizuota strateginio valdymo procesų ir duomenų tvarkymo dalis, susijusi su asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais, regionų plėtros programomis, regionų plėtros planais, neautomatizuotas projektų lygmens duomenų, reikalingų pažangos stebėsenai, tvarkymas, neįdiegtos specializuotos duomenų analizės galimybės ir švieslentės, nerealizuotos integracinės sąsajos su likusiomis reikiamomis išorinėmis informacinėmis sistemomis, nerealizuota duomenų analitikos priemonė. Neintegravus vidutinės trukmės valstybės biudžeto planavimo į SVIS ir toliau jis būtų rengiamas IT priemonėmis nesusiejant valstybės biudžeto formavimo ir strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentų duomenų, neturint didelės apimties duomenų analizės priemonės, todėl racionalu plėsti SVIS apimtį integruojant ir automatizuojant vidutinės trukmės valstybės biudžeto formavimo bei jo duomenų teikimo ir tvarkymo, įskaitant apskaičiavimo, procesą. Be to, planuojama sukurti pažangias duomenų analizės galimybes, kas leistų integruotai vykdyti tiek strateginio valdymo, tiek vidutinės trukmės valstybės biudžeto duomenų analizę. Tai įpareigoja atlikti teisės aktai ir vykdoma reforma „Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“ bei siekiami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ stebėsenos rodikliai. Projekto įgyvendinimo metu numatoma automatizuoti strateginio valdymo ir vidutinės trukmės valstybės biudžeto lėšų planavimo procesus, šių procesų duomenų tvarkymą ir sudaryti sąlygas strateginio valdymo sistemos dalyviams patogesniam, greitesniam ir skaidresniam pagrindinių strateginio valdymo procesų įgyvendinimui, didesnei strateginio valdymo duomenų kokybei užtikrinti, efektyvesniam atsiskaitymui ir duomenų analizei bei šių duomenų panaudojimui sprendimų priėmimui. Projekto metu bus vykdomi mokymai asignavimų valdytojams, siekiant tinkamai eksploatuoti sukurtą informacinę sistemą ir užtikrinti sistemoje vykdomų procesų ir į sistemą teikiamų duomenų kokybę bei naudojimąsi duomenų analitikos ir ataskaitų formavimo įrankiu. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai. Įgyvendinama veikla yra mišraus pobūdžio, kurią sudaro investicinė veikla (įvykdyta SVIS plėtra ir įdiegta duomenų analitikos ir ataskaitų formavimo priemonė) ir komunikacinė veikla (apmokyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų darbuotojai naudotis SVIS plėtros galimybėmis, duomenų analitikos ir ataskaitų formavimo priemone). Projektas nepažeis darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Vertinant projekto atitiktį lygių galimybių principui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų laikymuisi, pažymėtina, kad projekto veiklos yra orientuotos į asignavimų valdytojus, t. y. įstaigas, juridinius asmenis, o ne fizinius asmenis, todėl projektas neturės poveikio įgyvendinant minėtus principus ir užtikrinant Chartijoje nustatytas pagrindines teises.