Šiuolaikinis muziejus turi prisitaikyti prie visų savo lankytojų ir užtikrinti, kad šių lankytojų poreikiai būtų tenkinami. Meno ir dailės muziejuose dėl savo specifikos (eksponuojami brangūs vienetiniai meno kūriniai, kuriuos reikia saugoti, jų negalima liesti) dažnai nėra tenkinami žmonių su negalia poreikiai. Ne išimtis ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kuris susiduria su aiškiomis problemomis: Prieinamumas: fizinis muziejaus prieinamumas yra ribotas – trūksta rampų, keltuvų ar pritaikytų tualetų, o laiptai be keltuvų apsunkina judėjimą neįgaliesiems, naudojantiems vežimėlius ar vaikštynes. Informacijos prieinamumas: informacijos prieinamumas yra problema neįgaliesiems – eksponatų aprašymai ar ženklai iš dalies yra nepasiekiami regėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicijų aukštis: ekspozicijų ir meno kūrinių aukštis ne visur pritaikytas asmenims su judėjimo negalia ar vaikams. Prieigos prie meno kūrinių ribojimas: brangesni ar retesni meno kūriniai yra už stiklų ar užtvarų, kurie apsunkina jų apžiūrą regėjimo negalią turintiems asmenims arba tiems, kurie norėtų juos liesti. Informacijos suprantamumas: nėra suprantamos informacijos ar eksponatų aprašymų žmonėms su kognityviniais sutrikimais. Bendravimo barjerai: neįgaliems asmenims kyla sunkumų bendraujant su muziejaus darbuotojais, kadangi tik dalis darbuotojų turi žinių kaip bendrauti su asmenimis, turinčiais įvairių negalių. Ekskursijų ir renginių prieinamumas: ekskursijos ir renginiai muziejuje tik iš dalies pritaikyti neįgaliems asmenims – trūksta gestų kalbos vertėjų arba tekstų brailio raštu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra įsikūręs saugomuose pastatuose, kurių pritaikymas įvairiems poreikiams yra komplikuotas dėl įvairių teisinių ribojimų, vienas iš būdų spręsti aukščiau minėtų problemų kompleksą – kultūros turinio skaitmeninimas. 2021 – 2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje viena iš išskirtų problemų – „2. Problema: Neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesutelkia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti“. Spręstinos problemos priežastys – „Neužtikrintas kokybiškų, profesionalių, įvairių kultūros paslaugų tolygus prieinamumas ir pritaikymas tikslinių grupių poreikiams riboja gyventojų įtrauktį į kultūrinį gyvenimą“. Priemonės problemai spręsti – „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ ir „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus norėdamas išspręsti dalį savo institucijos problemų ir prisidėti prie pažangos priemonėje numatyto problemos sprendimo, numato įgyvendinti projektą - „Sužinok, tyrinėk, išbandyk“ - individualių poreikių lankytojams pritaikytas Lietuvos dailės aukso fondas“. Projekto įgyvendinimo metu numatoma sukurti virtualių kolekcijų platformą, kuri skirtingo amžiaus ir poreikių lankytojams pasiūlytų įvairių pažinimo ir veiklos galimybių: ne tik susipažinti su papildomu turiniu, bet ir aktyviai kurti, dalyvauti pažinimo procesuose. Priemonių ir kūrybinių veiklų įvairovė leistų prisiderinti prie skirtingų lankytojų poreikių ir pasiūlyti atliepiančias įsitraukimo ir dalyvavimo galimybes. Sukaupta skaitmeninė medžiaga (pakartotinai naudojamas suskaitmenintas ir naujai sukurtas skaitmeninis turinys) taptų virtualia platforma – archyvu, pritaikytinu muziejaus edukacijoms ateityje, dalijimuisi patirtimis su kitomis kultūros, socialinėmis ir švietimo įstaigomis, platesnei sklaidai ir didesniam individualių poreikių dalyvių pasiekiamumui. Pažinimo programos būtų kelių pagrindinių krypčių: Pažinimas – istorijos: kūrinių istorijų ciklai. Turinį sudarytų: skaitmeniniai vaizdai ir tekstai, audiovizualiniai pasakojimai – vaizdo siužetai + padalinių, vietos pristatymai; Įsitraukimas – kūryba: kūrybinių dirbtuvių ciklai. Menininkų eksperimentai ir pasiūlymai individualiam ar kolektyviniam pažinimui arba edukatorių rekomendacijos. Turinį sudarytų: kūrybinių procesų demonstravimo, pasiūlymų kūrybinei veiklai įrašai + žaidybiniai elementai, užduočių lapai ir pan. Patirtys – refleksijos: kūrinius lydintys pokalbiai su lankytojais (būtent individualių poreikių). Asmeninės patirtys besidominčių menu, organizacijų atstovų, kurie kalbėtų apie pasirinktą kūrinį, santykį su menu, laiką meno apsuptyje ir pan. Norint sėkmingai realizuoti išsikeltą tikslą, numatomi konkretūs žingsniai: 1. Trimatis (3D) objekto eksponato skaitmenizavimas – tai pirmasis žingsnis, leidžiantis vartotojams virtualioje erdvėje išsamiai ištirti ir pamatyti eksponatus iš įvairių kampų. Tai suteikia galimybę kurti tikslias ir detalias trimačių objektų kopijas. 2. Scenarijus – kiekvienam eksponatui bus parengtas turinio scenarijus, aiškiai ir įdomiai pristatantis meno kūrinio istoriją, reikšmę ir kontekstą, taip pat užtikrinantis kokybišką edukacinį turinį. 3. Įgarsinimas – profesionalus įgarsinimas padės perteikti meno kūrinių ypatybes ir suteikti gyvumo virtualioje aplinkoje. Garso įrašai bus sukurti taip, kad atitiktų aukštus prieinamumo standartus. 4. Gestų kalbos vertimas – informacija apie kūrinius bus verčiama į gestų kalbą, užtikrinant, kad informacija būtų prieinama klausos negalią turintiems lankytojams. 5. Gestų kalbos filmavimas – profesionalūs gestų kalbos vertėjai bus filmuojami, kad virtualios parodos turinys būtų lengvai suvokiamas ir vizualiai patrauklus. 6. Kalbos supaprastinimas – sudėtinga informacija bus pateikiama supaprastinta forma, taip palengvinant suvokimą ir padedant įvairių amžiaus grupių bei sugebėjimų žmonėms mėgautis muziejaus turiniu. 7. Sužaidybinimas-animavimas – eksponatai bus paversti interaktyviais, su animacijomis ir sužaidybinimo elementais, kad lankytojų patirtis taptų įdomesnė ir įtraukesnė. 8. Įveiklinimas muziejuje – virtualios parodos turinys gali būti integruojamas į fizinės erdvės muziejaus patirtį, sudarant galimybes lankytojams gauti papildomos informacijos naudojant mobilias technologijas ar specializuotas stotis. Įgyvendinant projektą didžiausias dėmesys bus skiriamas 3 neįgaliųjų grupėms: 1. Akliesiems ir silpnaregiams. Parengtas garsinis pasakojimas (apie kūrinyje pavaizduotą vietą, vykstantį veiksmą, kokia nuotaika pulsuoja gamta ir pan.) lydimas pritaikytų gamtos garsų (stiprus vėjas/lietus/paukščių čiulbėjimas etc.) ir kintančių vaizdų – išfragmentuotų kūrinių detalių, kurios būtų rodomos didelės ir ryškios, apjungiamos su šiuolaikinio dailininko sukurtais grafiniais elementais. 2. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Vizualus ir garsinis kūrinio pristatymas lydimas vertimo gestų kalba (šalia rodomas filmuotas vertėjo pasakojimas). Pasakojimo metu kūrinių nuotraukose išfragmentuotos detalės keičiasi-juda (pvz. krenta medžio lapai, teka vanduo), kurios apjungiamos su šiuolaikinio dailininko sukurtais grafiniais elementais ir pritaikytais gamtos garsais bei filmuotais fragmentais iš edukatoriaus kūrybinės dirbtuvės (demonstruojama pvz. kaip pačiam pavaizduoti tirpstantį sniegą liejant akvarelę). 3. Asmenims su kognityviniais sutrikimais. To paties animuoto pasakojimo pritaikymas klausos negalią turintiems – rodomos trumpesnės animuoto pasakojimo dalys (kalbama lengvai suprantama kalba) ir ilgesni fragmentai iš edukatoriaus kūrybinės dirbtuvės (demonstruojama daugiau praktinės veiklos). Numatoma, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų: 1. Projektas nedarys neigiamo poveikio HP: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.). 2. Projektas atitiks reikšmingos žalos nedarymo principą, bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Atitiktis šiam principui bus užtikrinta viso projekto įgyvendinimo metu. 3. Projektas tiesiogiai prisidės prie lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.), kuris įgyvendinamas per projekto veiklas ir tikslines auditorijas: veiklos orientuotos į siekį didinti kultūros turinio prieinamumą, skaitmeninio ir (ar) suskaitmeninto kultūros turinio pritaikymą negalią turintiems asmenims. 4. Projektas tiesiogiai prisidės prie inovatyvumo (kūrybingumo) principo, kuris įgyvendinamas per projekto veiklas: veiklos orientuotos į siekį didinti kultūros turinio prieinamumą, skaitmeninį ir (ar) suskaitmenintą kultūros turinį pateikti naudojant interaktyvias ir įtraukiančias formas, t. y. pasitelkiant bent vieną iš inovatyvių technologijų (virtuali realybė (VR), papildyta realybė (AR), mišri realybė (MR), išplėsta realybė (XR), metavisata). 5. Projektas nepažeis Chartijos pagrindinių teisių.