Projektu siekiama prisidėti prie Elektrėnų savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano II prioriteto “Aktyvi, kūrybiška, sveika ir socialiai atsakinga bendruomenė” 2.4. tikslo „Gyventojų sveikatos stiprinimas bei fizinio aktyvumo skatinimas“ įgyvendinimo. Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų visuomenės sveikatos biuras siekia diegti inovacijas bei skatinti gyventojų sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą. Lietuvoje, taip pat ir Elektrėnų savivaldybėje, visuomenės sveikata vis dar išlieka vienu silpniausių rodiklių Europos Sąjungoje – tam didžiausią įtaką daro nepakankamos sąlygos sveikatinimuisi bei prasta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Eurostat duomenimis, vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje reikšmingai atsilieka nuo ES šalių vidurkio. 2021 m. vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekė vos 55,4 m., o moterų – 59,8 m. (Eurostat 2021). Dėl nepakankamai efektyvios prevencijos ir sveikatos priežiūros Lietuvoje fiksuojamas daugiau nei du kartus didesnis išvengiamo mirtingumo lygis nei ES vidurkis (2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planas). Tai rodo sisteminį prevencinių priemonių nepakankamumą ir būtinybę gerinti sveikatinimo paslaugų prieinamumą bei kokybę, siekiant ilginti sveiko gyvenimo trukmę ir stiprinti visuomenės sveikatą. Duomenys apie išvengiamą mirtingumą (tai mirtingumas nuo ligų, kurias sąlygoja nesamos ar neveiksmingos prevencinės priemonės ar ne laiku atlikta diagnostika ar neefektyvus gydymas) leidžia įvertinti, kad gyventojai nepakankamai domisi sveika gyvensena ir nesinaudoja prevencinėmis priemonėmis, kurias teikia visuomenės sveikatos biurai. Ypač problema yra atokiose seniūnijose, kurių gyventojai patiria atskirtį ir negauna visų teikiamų paslaugų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), net 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos ir pasirinkto gyvenimo būdo. Elektrėnų savivaldybėje prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas 2023 m. buvo 7 proc. didesnis nei šalies vidurkis (Elektrėnų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, 2023 m.). Tai atspindi dideles sveikatos priežiūros sistemos spragas ir būtinybę stiprinti prevencijos priemones vietos lygmeniu. Kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis. Elektrėnų savivaldybėje. Elektrėnų savivaldybės gyventojų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (747,6/100 000 gyv.) 1,13 karto viršijo Lietuvos rodiklį (659,1/100 000 gyv.) remiantis Elektrėnų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos 2023 m. duomenimis. Lietuvos jaunimo (14–29 m.) sveikatos būklė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išlieka prasta. Šią situaciją liudija šie duomenys: Lietuva pasižymi vienu didžiausių savižudybių rodiklių, dideliu mirtingumu nuo išorinių mirties priežasčių, o taip pat padidėjo viršsvorio turinčių 15 metų vaikų skaičius. Daugiau nei pusė šio amžiaus vaikų yra bent kartą vartoję alkoholio, o apie 30 proc. – rūko. Vertinant globalią ligų naštą (DALY rodiklis), 14–29 m. amžiaus grupėje Lietuvoje 2019 m. net 30 proc. jos sudarė psichikos ir elgesio sutrikimai, o 33 proc. – išorinės mirties priežastys (OECD, 2019; IHME, 2017; PSO, 2018; UNICEF, 2019). Šie duomenys pabrėžia didelį psichikos sveikatos sutrikimų ir traumų poveikį jauniems žmonėms. Elektrėnų savivaldybės jaunimas susiduria su panašiomis problemomis kaip ir visos šalies jaunimas. Tarp jaunuolių paplitęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, fizinio aktyvumo stoka bei nesubalansuota mityba daro neigiamą poveikį tiek jų fizinei, tiek psichologinei sveikatai (Elektrėnų VSB stebėsenos ataskaita, 2023 m.). Remiantis regioniniais duomenimis, Elektrėnų savivaldybėje mokinių, kurie kasdien yra fiziškai aktyvūs, dalis sudaro 12,9 proc., kai tuo tarpu šalies vidurkis siekia 13,6 proc. (Elektrėnų VSB stebėsenos ataskaita, 2023 m.). Taip pat nustatyta, kad vaikų, kurie bent kartą per dieną vartoja saldumynus, dalis Elektrėnų savivaldybėje viršija šalies vidurkį, o vaikų, kasdien vartojančių vaisius, dalis yra žemesnė nei visos Lietuvos mastu. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių aukštą gyventojų sergamumą ir pirmalaikį mirtingumą, yra sąmoningo rūpinimosi savo sveikata stoka (PSO). 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatoma, kad norint pagerinti susidariusią situaciją, būtina stiprinti visuomenės psichologinį ir emocinį atsparumą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų psichikos sveikatai bei skatinti visuomenės sveikatą per sveiko gyvenimo būdo ugdymą ir atsakingą požiūrį į sveikatą. Prevencinės priemonės yra itin svarbios – jos padeda formuoti sveikus mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius visų amžiaus grupių gyventojams. Remiantis Valstybės duomenų agentūros pateiktais gyventojų skaičiaus pokyčių duomenimis bei prognozėmis akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmonių dalis visuomenėje nuosekliai auga. Todėl jų sveikos gyvensenos įgūdžių stiprinimas yra svarbi sąlyga sėkmingam ir oriam senėjimui užtikrinti. Nors vaikų skaičius išlieka gana stabilus, jų sveikatos rodikliai prastėja – didėja viršsvorį turinčių vaikų skaičius, mažėja fizinis aktyvumas, blogėja mitybos įpročiai. Todėl itin svarbu plėsti visuomenės sveikatos paslaugas ir šiai tikslinei grupei, siekiant ankstyvojoje stadijoje formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Analizuoti statistiniai rodikliai patvirtina, kad Elektrėnų savivaldybėje egzistuoja ryškus poreikis gerinti visuomenės sveikatos paslaugų kokybę, didinti gyventojų sveikatos raštingumą ir pasiekiamumą, ypač tų gyventojų, kuriems šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios. Įgyvendinus projekte numatytas priemones, būtų mažinamas prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas, stiprinamas visuomenės psichologinis atsparumas bei prisidedama prie bendro sveikatos lygio kilimo regione. Projekte numatytas tikslingas įvairių visuomenės grupių švietimas aktualiomis sveikatos temomis, siekiant stiprinti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Planuojami kompleksiniai užsiėmimai, pritaikyti skirtingoms tikslinėms grupėms – vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, susiduriantiems su rizikos veiksniais. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jų aplinkos narių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai – bus vykdomos edukacinės veiklos, paremtos mokslo įrodymais ir nacionalinėmis bei tarptautinėmis gerosiomis praktikomis. Tokiu būdu siekiama užtikrinti aukštą numatomų paslaugų kokybę bei poveikį. Įgyvendinus projektą, bus pasiekti šie kokybiniai rezultatai: pagerės Elektrėnų savivaldybės gyventojų sveikatos rodikliai; bus išplėstas prieinamumas prie kokybiškų, sveikatą stiprinančių paslaugų; sustiprės tikslinių grupių – vaikų, vyresnio amžiaus žmonių bei gyventojų, susiduriančių su rizikos veiksniais – fizinis aktyvumas ir sveikatos kompetencijos; bus įgyvendintos prevencinės priemonės, skirtos vaikų ir jaunimo informavimui apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį sveikatai; didės visuomenės sveikatos raštingumas ir sąmoningumas rūpinantis savo sveikata. Projektas atitinka Chartijos nuostatas, kaip nurodyta 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešime „Rekomendacijos, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą“ (2016/C 269/01), III priede. Įgyvendinant projektą taip pat bus laikomasi visų horizontaliojo prioriteto principų, įskaitant: darnaus vystymosi principą, ypač užtikrinant, kad veiklos nedarytų reikšmingos žalos aplinkai (neigiamo poveikio nedarymo principas). Taip pat lygių galimybių ir nediskriminavimo principą, atsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus, pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, etninę priklausomybę, religiją, negalią ar kitus pagrindus. Prieinamumo visiems reikalavimą, užtikrinant, kad projektas būtų pritaikytas skirtingų poreikių turintiems asmenims.