2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane siekiant 2 strateginio tikslo „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“, numatomas įgyvendinti vienas iš pažangos uždavinių: didinti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą ir atsparumą sukrėtimams – stiprinti gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius, tobulinti žmogiškųjų išteklių kompetencijas, pertvarkyti ligoninių tinklą, mažinti hospitalizacijų skaičių, toliau judėti nuo stacionarios priežiūros prie modelio, pagrįsto stipresne pirmine priežiūra, taikyti skaitmeninės sveikatos sistemos sprendiniais grįstas inovatyvias paslaugas, atlaisvinti neefektyviai naudojamus išteklius ir naudoti juos paslaugų kokybei gerinti, ilgalaikės priežiūros modeliui (integruojančiam slaugos ir socialines paslaugas) diegti, ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui didinti, kitoms prieinamumo problemoms – ilgų laukimo eilių, didelių išlaidų vaistams, dideliam korupcijos mastui – spręsti. 2022–2030 m. Telšių regiono plėtros plano su sveikatos priežiūra susijusi problema – nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė, prevencinių sveikatos priežiūros priemonių trūkumas. Plėtros plane apibendrinant teigiama, kad Telšių regione sveikos, aktyvios gyvensenos propagavimas, gyventojų švietimas ir skatinimas sveikai gyventi yra nepakankamas, tikslinga taikyti daugiau prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinį atsparumą, stiprinti priklausomybės ligų prevenciją, didinti paslaugų prieinamumą. Regioniniu bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimo veiksmų plano duomenimis, prie Rietavo savivaldybės pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisirašę gyventojai 70 proc. visų paslaugų gavo besiribojančioje regiono savivaldybėje, t. y. Plungės rajone, 18 proc. gyventojų dėl paslaugų vyko į regiono centrą Klaipėdą. Tik 4 proc. gyventojų dėl paslaugų vyko į savo savivaldybę. 3 proc. gyventojų vyko į besiribojančią Šiaulių regiono savivaldybę, t. y. Telšių rajoną. Nedidelė dalis gyventojų vyko į kitas didmiesčių savivaldybes – po 2 proc. gyventojų vyko į Vilnių ir Kauną. Įgyvendinus planą prognozuojama, kad regionų funkcinės sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota, atitinkanti gyventojų poreikius, pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės. 2022 m. Rietavo savivaldybėje 10 000-ių gyventojų teko 6,9 aktyvių gydytojų. Telšių apskrityje šis skaičius buvo tris kartus didesnis – 19,0 10 000-ių gyventojų, kai šalyje 46,4 gydytojų teko 10 000-ių gyventojų, t. y. aktyvių gydytojų skaičius 10 000-ių gyventojų šalyje buvo beveik septyniais kartais didesnis nei Rietavo savivaldybėje. Aktyvių gydytojų skaičius 10 000-ių gyventojų 2018–2022 m. šalyje, Telšių apskrityje ir Rietavo savivaldybėje mažėjo. Aktyvių odontologų 2018–2022 m. Rietavo savivaldybėje 10 000-ų gyventojų mažėjo nuo 2,7 (2018 m.) iki 1,4 (2022 m.)). Odontologų skaičius 10 000-ų. Rietavo savivaldybės gyventojų 2022 m. buvo penkis kartus mažesnis nei Telšių apskrityje ir aštuonis kartus mažesnis nei šalyje. 2022 m. vienas Rietavo savivaldybės gyventojas vidutiniškai 10 kartų apsilankė pas gydytojus, o šalyje vidutiniškai 8,3 karto, Telšių apskrityje – 7,3 karto. Beveik visi savivaldybės gyventojų apsilankymai fiksuoti pas I lygio paslaugas teikiančius gydytojus. Itin mažas apsilankymų skaičius pas II lygio paslaugas teikiančius gydytojus rodo, kad antrinio lygio paslaugos Rietavo savivaldybėje yra beveik prieinamos. Kaip matyti iš statistinės informacijos ir strateginių dokumentų, projektu sprendžiama problema – neužtikrinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas. Sprendimo būdas – pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas ir aukštos kokybės specializuotos sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimas. Planuojama, kad projektu bus prisidedama prie sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo įstaigose, kurios yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį įsteigtame sveikatos centre. Paslaugų infrastruktūros modernizavimą planuojama vykdyti trijose įstaigose, teikiančiose pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Įgyvendinus projektą pagerės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas projekte dalyvaujančiose įstaigose/įmonėse. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei užtikrins sąlygas į patalpas patekti neįgaliesiems, nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.