Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms Lietuvoje trūksta finansinių išteklių sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, šiose įstaigose nepakankamai veiksminga vadyba, kai kuriose iš jų trūksta sveikatos priežiūros specialistų ir įrangos. Šie veiksniai santykinai ilgina pacientų, norinčių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, laukimą eilėse. Siekiant mažinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo skirtumus šalyje, skatinama sudaryti galimybes gauti paslaugas arčiau gyvenamosios vietos, skatinama gerinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, stiprinti specializuotą ambulatorinę pagalbą, reabilitaciją ir skubią pagalbą. Šiuo projektu siekiama: • gerinti pirminės sveikatos priežiūros organizavimą, užtikrinant tolygų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymą savivaldybėse, glaudų pirminės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros specialistais, socialinės apsaugos ir švietimo, kultūros sektorių darbuotojais ir meno kūrėjais, NVO, vietos bendruomenėmis; • skatinti skirtingo lygmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, užtikrinant efektyvų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą ir pacientų srautų valdymą. Tai leis efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, užtikrinti tolygesnį ir racionalesnį įrangos ir laboratorijų panaudojimą, sudarant galimybes rajonų gyventojams gauti platesnio spektro ir aukštesnio lygio medicinos pagalbą; • didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, plėtojant odontologijos, medicininės reabilitacijos ir sveikatos grąžinimo paslaugas mažas pajamas turintiems ar jų neturintiems asmenims, psichosocialinės pagalbos paslaugas sergantiems onkologinėmis ligomis, priklausomybės ligų diagnostikos ir prevencijos paslaugas „žemo slenksčio“ kabinetuose ir kt. Atsižvelgiant tiek į tai, kad Klaipėdos rajono demografiniai rodikliai yra teigiami bei į tai, kad sveikatos priežiūros centrui priklausiančiose įstaigose gyventojų apsilankymas yra intensyvus, pastatų rekonstrukcija yra kritiškai reikalinga. Toliau pateikiama Investicijų projektu sprendžiama problematika atskirais aspektais. Prieinamumas ir universalaus dizaino principai: pažymėtina, kad visų projekte dalyvaujančių įstaigų ne visos patalpos yra pritaikytos pagal universalaus dizaino principus – dalies įstaigų pasiekiamumas fizinę negalią turintiems pacientams ribotas, reikalinga lydinčio asmens pagalba. Moderni infrastruktūra gali būti sukurta atsižvelgiant į pacientų poreikius, siekiant gerinti paslaugų prieinamumą. Tai apima patogias registracijos sistemas, modernias laukimo patalpas ir kitus sprendimus, kurie palengvina pacientų patirtį. Prieinamumą padės padidinti ir mobilios ambulatorijos pirkimas. Higienos standartai: didžioji dalis patalpų yra nuo pastatų eksploatacijos pradžios yra ne tik morališkai, bet ir fiziškai pasenusios, nefunkcionuoja tinkamai, nekokybiškos medikų darbo sąlygos (maži kabinetai, trūksta patalpų paslaugų teikimui, priversti dirbti slenkančiu grafiku ir t.t.). Modernios patalpos būtų projektuojamos atsižvelgiant į aukštus higienos standartus. Tai apima lengvai valomus paviršius, specialius oro filtrus, dezinfekcijos priemones ir kitas inovacijas, siekiant sumažinti infekcijų plitimo riziką, atitikti higienos normų reglamentavimą. Technologijos ir inventorius: visos investicijų projekte dalyvaujančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos naudoja jau pasenusias technologijas, kurios gali trukdyti efektyviai teikti paslaugas. Infrastruktūros atnaujinimas: įdiegus naujausias technologijas galima efektyviau tvarkyti pacientų duomenis, optimizuoti darbo procesus ir pagerinti bendrą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Sauga ir privatumas: neišvystytos sistemos gali turėti trūkumų duomenų saugos ir privatumo srityje. Atnaujintos sistemos gali integruoti modernias saugumo technologijas ir standartus, kurie padėtų apsaugoti pacientų duomenis nuo nutekėjimų ir neleistinų veiksmų atlikimo. Diagnostikos ir gydymo įrangos panaudojimas: įstaigų infrastruktūros atnaujinimas leis integruoti naujausią diagnostikos ir gydymo įrangą. Tai gali padėti greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligas bei teikti efektyvesnes gydymo paslaugas. Resursų naudojimas: naujos technologijos ir infrastruktūros sprendimai gali pagerinti resursų naudojimą, t. y. efektyvesnis įrangos panaudojimas, efektyvesnis darbuotojų darbas ir sumažintas administracinis krūvis, leidžiantis sveikatos priežiūros įstaigoms savo turimus išteklius panaudoti efektyviau. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą bei bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.