Projektu siekiama prisidėti prie „2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos“ pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ veiklos Nr. 6 „Bazinių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas savivaldybėje“ 6.6 poveiklės „Inovatyvių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimas ir išbandymas“ įgyvendinimo. Veiklos tikslas – didinti pirminės sveikatos priežiūros ir specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą gyventojams; didinti sveikatos sistemos efektyvumą, mažinant tas stacionarias paslaugas, kurias galima pakeisti dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslaugomis. Sprendžiama problema. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vis dar egzistuoja dideli iššūkiai, susiję su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūra. Viena pagrindinių problemų yra nepakankamai efektyvūs sveikatos priežiūros teikimo modeliai, kurie neužtikrina tinkamos paslaugų koordinacijos ir savalaikio gydymo. Dėl šios priežasties hospitalizacijų, kurių būtų galima išvengti taikant tinkamą pirminės priežiūros modelį, Lietuvoje vis dar yra labai daug, palyginus su kitomis ES šalimis. Lėtinės ligos, tokios kaip hipertenzija, diabetas, ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga, yra plačiai paplitusios tarp Lietuvos gyventojų. Pagal 2020 metų statistinius duomenis hipertenzija serga daugiau kaip 46% suaugusiųjų, diabetas diagnozuotas apie 5% gyventojų, o suaugusiųjų populiacijoje daugėja asmenų, sergančių kitomis lėtinėmis ligomis. Šios ligos reikalauja ilgalaikės priežiūros ir nuolatinio stebėjimo, tačiau dabartinė pirminės sveikatos priežiūros sistema nėra pakankamai efektyvi norint užkirsti kelią hospitalizacijoms ir ilgalaikiam stacionariniam gydymui. Nepakankama integracija tarp sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo grandžių ir ribotas inovatyvių sprendimų pritaikymas lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrai lemia didesnes sveikatos sistemos išlaidas ir mažesnį gydymo efektyvumą. Pagal 6.6 poveiklę "Inovatyvių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimas ir išbandymas", siekiama išbandyti ir įdiegti naujus, integruotus pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius. Pagrindinis dėmesys skiriamas atvejo vadybai, sveikatos centruose bus kuriami ir išbandomi klinikinių pacientų kelių modeliai, siekiant užtikrinti efektyvesnę lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą. Šių naujų modelių diegimas leis pagerinti pacientų priežiūros kokybę ir sumažinti hospitalizacijų poreikį, sudarant sąlygas pacientams gauti visas būtinas paslaugas greičiau ir efektyviau. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80–90 % sveikatos problemų, įskaitant lėtinių ligų valdymą, galėtų būti sprendžiamos ambulatorinės pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje. Šiuo metu Telšių rajono savivaldybė susiduria su problema dėl hospitalizacijų, kurių būtų galima išvengti, jei būtų taikomos tinkamos pirminės priežiūros priemonės ir nuolatinis pacientų stebėjimas. Dėl neefektyvaus pacientų srautų valdymo ir nepakankamai išvystytų ambulatorinių paslaugų daugelis pacientų vis dar hospitalizuojami, o tai didina sveikatos sistemos sąnaudas ir kelia papildomus iššūkius tiek gydymo įstaigoms, tiek pacientams. Vadovaujantis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. Telšių rajone išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų siekė 19,8 atvejus, palyginti su 31,4 atvejais 2018 m., tačiau šis rodiklis vis dar viršija šalies vidurkį, kuris yra 18. Nors išvengiamų hospitalizacijų skaičius Telšių rajone mažėja, skirtumas tarp rajono ir šalies vidurkio išlieka (skirtumas – 1,8 hospitalizacijos tenkančios 1 000 gyventojų). Planuojamos projekto veiklos. Numatytos veiklos yra orientuotos į inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimą bei diegimą Telšių rajone. Veiklos apima daugiadalykės specialistų komandos formavimą, kurios nariai (šeimos gydytojas, slaugytojas, atvejo vadybininkas ir specializuoti gydytojai) koordinuos pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūrą bei padės pacientams savarankiškai valdyti savo ligą. Taip pat numatyta nuotolinių sveikatos stebėsenos sistemų įrenginių diegimas, suteikiant galimybę realiu laiku stebėti paciento būklę ir analizuoti sveikatos rodiklius. Projekte taip pat bus finansuojamas atvejo vadybininkų, kurie rūpinsis pacientų srautų valdymu ir koordinuos pacientų nukreipimą į reikiamus specialistus pagal „žaliojo koridoriaus“ principą, siekiant sutrumpinti laukimo laikotarpius ir pagerinti bendrą sveikatos priežiūros kokybę, darbo užmokestis. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, bus užtikrinamas prieinamumo visiems reikalavimas bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto veiklos neprieštaraus reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimams.