Plungė – tipiškas mažesnis Lietuvos miestas, kuris pasižymi aiškiai išreikštomis kiekybinėmis mažėjimo ir senėjimo tendencijomis. Mieste gyvena apie 17 200 gyventojų, o visame Plungės rajone – apie 32,9 tūkst. gyventojų. Ilgalaikė dinamika rodo ryškų gyventojų mažėjimą: 1989 m. rajone gyveno apie 54 tūkst. žmonių, 2001 m. – apie 44 tūkst., o 2024 m. liko mažiau nei 33 tūkst. Amžiaus struktūra rodo spartų visuomenės senėjimą. Vaikai ir paaugliai (0–17 m.) sudaro apie 16–17 % gyventojų, tuo tarpu 65 metų ir vyresni žmonės – apie 29–30 %. Tai reiškia, kad senjorų yra beveik dvigubai daugiau nei vaikų. Medianinis gyventojų amžius siekia apie 46 metus, kas yra aukštesnis rodiklis nei Lietuvos vidurkis. Darbingo amžiaus gyventojų yra apie 20–21 tūkst., tačiau jų dalis palaipsniui mažėja. Natūrali gyventojų kaita yra neigiama: kasmet miršta daugiau žmonių nei gimsta. Apibendrinant, Plungės demografinė situacija pasižymi konkrečiais skaitiniais rodikliais: per kelis dešimtmečius gyventojų sumažėjo daugiau nei 20 tūkst., senjorai sudaro apie trečdalį visų gyventojų, gimstamumas beveik dvigubai mažesnis nei mirtingumas, o kasmet gyventojų skaičius mažėja keliais šimtais. Tai rodo ilgalaikius demografinius iššūkius, susijusius su visuomenės senėjimu, migracija ir natūralios kaitos neigiamu balansu. Socialiai pažeidžiamų grupių struktūroje išsiskiria vyresnio amžiaus vieniši žmonės, neįgalieji, mažas pajamas gaunantys asmenys, bedarbiai ir dalis jaunimo, kuris susiduria su ribotomis įsidarbinimo galimybėmis. Plungės mieste, kaip ir daugelyje regioninių Lietuvos savivaldybių, išlieka aktuali socialinės atskirties problema, ypač tarp nepalankioje padėtyje esančių gyventojų. Šių asmenų galimybės visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl ekonominių, socialinių ir sveikatos veiksnių. Projekto problemos: Viena iš esminių problemų – nepakankamas fizinio aktyvumo ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas. Esama infrastruktūra dažnai nėra pritaikyta žmonėms su negalia ar vyresnio amžiaus asmenims, o specializuotų, į individualius poreikius orientuotų paslaugų trūksta. Dėl to didelė dalis tikslinės grupės gyventojų nesinaudoja fizinio aktyvumo galimybėmis, o tai neigiamai veikia jų fizinę sveikatą, didina lėtinių ligų riziką ir blogina emocinę savijautą. Svarbi, tačiau dažnai nepakankamai sprendžiama problema – netinkama mityba. Dėl ribotų finansinių galimybių, informacijos stokos ar susiformavusių netinkamų įpročių dalis socialiai pažeidžiamų asmenų maitinasi nesubalansuotai. Jų mityboje dažnai trūksta kokybiškų, maistingų produktų, vyrauja pigesni, mažesnės maistinės vertės maisto produktai. Tai lemia padidėjusią nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei kitų sveikatos sutrikimų riziką, taip pat silpnina bendrą organizmo būklę ir darbingumą. Kita svarbi problema – socialinių ir bendrųjų įgūdžių stoka. Dalis tikslinės grupės asmenų susiduria su sunkumais bendraujant, integruojantis į bendruomenę ar darbo rinką. Ilgalaikis nedarbas, socialinė izoliacija ir ribotas dalyvavimas visuomeninėje veikloje mažina pasitikėjimą savimi, motyvaciją ir gebėjimą savarankiškai spręsti kasdienes problemas. Taip pat pastebimas kompleksinių paslaugų trūkumas. Dažnai socialinė, sveikatinimo ir ugdymo pagalba teikiama fragmentiškai, nesuderintai, todėl nesukuriamas ilgalaikis poveikis. Trūksta integruotų sprendimų, kurie vienu metu apimtų fizinės sveikatos stiprinimą, sveikos mitybos įgūdžių formavimą, psichologinę gerovę ir socialinių įgūdžių ugdymą. Papildomai, bendruomeniškumo stoka ir ribotos galimybės įsitraukti į vietos veiklas dar labiau didina socialinę atskirtį. Daugelis pažeidžiamų asmenų jaučiasi izoliuoti, neturi palaikymo tinklo, o tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į šias problemas, būtina kurti inovatyvią, prieinamą ir integruotą sveikatinimo paslaugų infrastruktūrą, kuri apimtų ne tik fizinio aktyvumo skatinimą, bet ir sveikos mitybos ugdymą bei socialinių įgūdžių stiprinimą. Tokie sprendimai sudarytų prielaidas geresnei fizinei ir emocinei savijautai, didesnei socialinei įtraukčiai bei aktyvesniam dalyvavimui bendruomenės gyvenime. Projektas įgyvendina Plungės miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos 1.1.1 veiksmą „Prevencinių priemonių, mažinančių nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių socialinę atskirtį, didinančių jų socializaciją ir integraciją, įgyvendinimas“ ir prisideda prie VPS 1.1 uždavinio „Didinti tikslinių grupių socialinę gerovę, skatinant aktyvią socialinę įtrauktį“ įgyvendinimo. Projekto metu vykdomos kompleksinės sveikatinimo, fizinio aktyvumo ir socialinių įgūdžių stiprinimo veiklos mažins tikslinės grupės socialinę atskirtį, skatins jos socializaciją ir aktyvesnį įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą.