Išanalizavus gyventojų sudėtį pagal amžiaus grupes nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje, kaip ir kitose regiono savivaldybėse, 2030 m. beveik pusę gyventojų sudarys 50 m. ir vyresni gyventojai – amžiaus grupės nuo 50 iki 65 m. ir nuo 65 m. ir daugiau sudarys apie pusę regiono gyventojų, t. y. 352,7 tūkst., o kitų amžiaus grupių bus 409,2 tūkst. gyventojų, tai sudaro 46,3 proc. visos regiono populiacijos. Kauno miesto savivaldybės lygmeniu tai indikuoja didesnį paslaugų, reikalingų šioms konkrečioms amžiaus grupėms, poreikį. Didėjanti vyresnio amžiaus asmenų dalis sąlygoja didesnį lėtinėmis ligomis sergančių asmenų skaičių, taip pat didėja ilgalaikės priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis. Lietuvoje didėja nepagydomomis ligomis sergančių asmenų skaičius, todėl svarbu kiekvienoje savivaldybėje asmenims sudaryti galimybę gauti prieinamas, kokybiškas ir savalaikes stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Atsižvelgiant į 2022-2030 m. Kauno regiono plėtros plane, patvirtintame Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 6KS-8, atliktą analizę, regione stebimas prieinamų slaugos ir priežiūros (pagalbos) paslaugų trūkumas. Paliatyviosios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, yra antras žemiausias lyginant su kitais regionais, siekia 1,87, kai tuo tarpu šalies rodiklis – 2,19 (Higienos institutas, Valstybės duomenų agentūra, 2019 m.)., o asmenų, gavusių slaugos paslaugas namuose, palyginti su visais regione slaugos paslaugas gavusiais asmenimis, dalis (44 proc.,) yra nežymiai mažesnė už šalies vidurkį (45 proc.). Šiame kontekste išsiskiria Kauno miesto savivaldybė, kurioje ir namuose teikiamų paslaugų dalis (39 proc.), ir įstaigų pajėgumas (1,7 lovos / 1000 gyv.) yra vienas iš žemiausių regione (Valstybinė ligonių kasa, Higienos institutas, Valstybės duomenų agentūra, 2019 m.). Senėjančios visuomenės poreikiams patenkinti ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (toliau – ASPN) prieinamumui ir kokybei užtikrinti. Kauno miesto savivaldybėje yra 17 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia Kauno miesto gyventojams ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Nuo 2022-01-01 iki 2023-09-30 paslaugas gavo 8578 pacientai, iš jų 3748 pacientams yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Lietuvoje paliatyviosios pagalbos slauga išlieka orientuota į ligonines, kuriose turimų lovų skaičiaus neužtenka laukiančiųjų poreikiui patenkinti. Per metus asmuo gali slaugos ligoninėje praleisti ne ilgiau nei 4 mėn. LR SAM tikslas, kad daugiau paliatyviosios pagalbos paslaugų, t. y., 70 proc., būtų teikiama ambulatoriškai. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose arba paliatyviosios pagalbos dienos stacionare. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje yra 3 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios teikia stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas - K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos) ir Lietuvos sveikatos universiteto Kauno ligoninė. Kauno klinikų filiale Kauno onkologinėje ligoninėje jau yra teikiamos stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos, teikiamos chemoterapijos dienos stacionaro paslaugos, todėl dienos stacionaro paslaugas būtų galima išplėsti. Atlikus papildomas investicijas, būtų sudarytos visos galimybės teikti paliatyviosios pagalbos dienos apraše numatytas paslaugas. Kauno klinikų filiale Romainių ligoninėje yra teikiamos stacionarinės palaikomojo gydymo paslaugos, todėl dienos stacionaro paslaugas taip pat būtų galima išplėsti. Atlikus papildomas investicijas, būtų visos galimybės Romainių ligoninėje teikti paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro apraše numatytas paslaugas. Pacientų nereikėtų nukreipti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą intervencinėms procedūroms, nes Kauno klinikų filialuose veikia ambulatorinės diagnostikos skyriai ir stacionarinių paslaugų skyriai, kuriuose teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei paliatyviosios slaugos paslaugos, todėl visos reikiamos intervencinės procedūros atliekamos vietoje. Įgyvendinus projektą bus pagerinta sveikatos sistemos paslaugų kokybė, apimtis ir paslaugų prieinamumas tikslinei grupei, kartu bus laikomasi ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo principų: paslaugų prieinamumo arčiau gyvenamos vietos, paslaugų tinkamumo pagal nustatytus asmens poreikius, užtikrinant paslaugų kokybę ir efektyvumą, paslaugų kompleksiškumo, derinant visas galimas asmeniui reikalingas sveikatos paslaugas, ir saugumo, užtikrinant kvalifikuotas ir ilgalaikes priežiūros paslaugas. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami horizontalieji principai bei nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis horizontaliesiems principams, bus laikomasi pagrindinių Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.