Gargždų mieste socialinę atskirtį patiriantys vaikai, senjorai ir neįgalieji dažnai susiduria su dviem tarpusavyje susijusiomis problemomis: silpnais socialiniais ryšiais (vienišumu, izoliacija, menku įsitraukimu į bendruomenines veiklas) ir žemu sveikatos raštingumu, kuris apsunkina kasdienius sprendimus dėl mitybos, savijautos ir įpročių. Gargždų miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijoje (vietos plėtros strategija (VPS)) įvardijama, kad bendruomenėje spręstini iššūkiai apima socialinę nelygybę, socialinių ir sveikatos kompleksinių paslaugų trūkumą, paslaugų prieinamumo problemas, o sprendimui reikalingas integruotas požiūris, partnerystė ir neformalus mokymasis. Sveikatos raštingumo svarbą pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): tai gebėjimas pasiekti, suprasti, įvertinti ir taikyti informaciją bei paslaugas, o šios kompetencijos „kaupiasi“ per kasdienes veiklas ir socialines sąveikas. Tai reiškia, kad vien tik informacijos pateikimas neveikia taip gerai kaip nuoseklus mokymasis grupėje, kai žmonės kartu praktikuoja, dalinasi ir gauna palaikymą. Lygiagrečiai, socialinio ryšio stoka šiandien pripažįstama kaip reikšminga visuomenės sveikatos problema: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausiojo chirurgo patariamojoje ataskaitoje pabrėžiama, kad vienišumas ir socialinė izoliacija turi rimtų neigiamų pasekmių sveikatai, gerovei ir bendruomeniniam įsitraukimui, todėl socialinio ryšio stiprinimas turi būti kryptinga investicija. KODĖL PASIRINKTOS VEIKLOS VEIKS (ĮRODYMAIS GRĮSTAS PAGRINDIMAS) Projekto logika remiasi tuo, kas tyrimuose dažniausiai siejama su realiu pokyčiu: 1. Grupiniai užsiėmimai ir pastovios grupės kuria pasitikėjimą, rutiną ir tarpusavio palaikymą. Sisteminių apžvalgų duomenys rodo, kad bendruomenėje gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms grupinėmis intervencijomis ir skaitmeninių įgūdžių ugdymu paremti sprendimai siejami su mažesniu vienišumu (nors efektas paprastai būna nuosaikus, jis yra reikšmingas socialinės įtraukties kontekste). 2. Kasdienė savistaba (pavyzdžiui, savijautos ir įpročių žymėjimas) yra vienas dažnai analizuojamų elgsenos keitimo elementų; sisteminės apžvalgos apie mitybos savistabą elgsenos intervencijose rodo, kad savistaba skirtingomis formomis (įskaitant skaitmenines) yra plačiai taikoma ir laikoma svarbia priemone įsitraukimui bei pokyčiui palaikyti. 3. Sveikatos raštingumo ugdymas per socialines sąveikas atitinka PSO požiūrį, kad sveikatos raštingumas formuojasi socialiniame kontekste; todėl „klubo“ principas (mokymasis kartu, praktika ir palaikymas) yra metodologiškai pagrįstas. 4. Naujos programėlės kūrimas projekte yra būtinas, nes rinkoje esančios sveikos mitybos ir gyvensenos programėlės neatitinka šio projekto tikslo, tikslinių grupių poreikių ir vietos bendruomenės socialinės įtraukties logikos. Rinkoje esančios programėlės dažniausiai yra komerciniai, individualiam vartotojui skirti produktai. Jos orientuotos į savarankišką, technologiškai raštingą vartotoją, dažnai pateikia daug funkcijų, reklamos, mokamų planų, sudėtingų sekimo sistemų ir nėra pritaikytos senjorams, neįgaliesiems ar socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Tokie produktai paprastai veikia kaip savarankiško naudojimo įrankiai, tačiau jie nesukuria bendruomeninio ryšio, nėra susieti su gyvais užsiėmimais ir neatliepia konkrečios vietos bendruomenės poreikių. Šiame projekte kuriamas įrankis nėra dar viena mitybos sekimo programėlė. Tai projekto veiklų tęstinumo, socialinių ryšių palaikymo ir skaitmeninės įtraukties priemonė. Programėlė bus tiesiogiai integruota į Gargždų sveikatos raštingumo klubų veiklas: dalyviai joje matys jiems aktualius priminimus, gaus mentorės parengtą turinį, receptus, pirkinių planus, praktines užduotis ir galės tęsti savistabą tarp gyvų susitikimų. Svarbu pabrėžti, kad programėlė nebus kuriama savarankiškai, atskirai nuo tikslinės grupės ar projekto veiklų. Ji bus kuriama dalyvaujamuoju principu kartu su IT specialistu, mentore ir tikslinių grupių dalyviais. Programėlės poreikiai, funkcijos ir naudojimo paprastumas bus aptariami projekto veiklų metu: grupiniuose užsiėmimuose, diskusijose, dalyvių grįžtamojo ryšio sesijose ir testavimo metu. Tai reiškia, kad programėlės turinys ir funkcionalumas bus formuojamas ne pagal abstrakčią rinkos logiką, o pagal realias vaikų, senjorų ir neįgaliųjų patirtis, skaitmeninius įgūdžius, kasdienius sunkumus ir poreikius. IT specialistas dalyvaus poreikių analizės, prototipavimo, testavimo ir diegimo etapuose. Pirmiausia bus išgryninti tikslinių grupių poreikiai: kokie mygtukai jiems suprantami, kokios funkcijos reikalingos, kokie žodžiai aiškūs, kokių žingsnių per daug, kur dalyviams kyla baimė ar nepasitikėjimas naudojantis skaitmeniniu įrankiu. Vėliau, remiantis šiais aptarimais, bus rengiami UX/UI sprendimai, prototipas, atliekamas testavimas su tikslinių grupių atstovais ir daromi patobulinimai. Tokiu būdu pati programėlės kūrimo eiga taps projekto veiklų dalimi ir prisidės prie dalyvių skaitmeninių kompetencijų ugdymo. Programėlė bus kuriama pagal prieinamumo principus: didesni šriftai, aiškūs mygtukai, minimalus žingsnių skaičius, paprasta kalba, aiški struktūra ir galimybė naudoti riboto skaitmeninio raštingumo asmenims. Tai ypač svarbu senjorams, neįgaliesiems ir kitiems socialinę atskirtį patiriantiems dalyviams. Dalyviai ne tik gaus jau sukurtą įrankį, bet ir dalyvaus jo pritaikymo procese, todėl įrankis bus jiems suprantamesnis, priimtinesnis ir labiau skatinantis naudotis. Programėlė taip pat atliks „tilto“ funkciją tarp gyvų susitikimų. Ji padės palaikyti ryšį, priminti apie užduotis, skatinti savistabą, padėti prisiminti grupėje aptartus principus ir palaikyti motyvaciją iki kito užsiėmimo. Tai ypač svarbu dalyviams, kuriems dėl amžiaus, negalios, socialinės izoliacijos ar mažesnio pasitikėjimo savimi sunkiau nuosekliai įsitraukti į veiklas. Todėl programėlė yra būtina projekto veiklų dalis, nes ji padeda pasiekti ne tik sveikatos raštingumo, bet ir skaitmeninės įtraukties bei socialinių ryšių stiprinimo tikslus. Ji bus kuriama ne masinei rinkai ir ne kaip savarankiškas komercinis produktas, o kaip konkrečiai Gargždų miesto socialinę atskirtį patiriančių dalyvių grupei pritaikyta bendruomeninė priemonė, kuri atsiras iš pačių projekto veiklų, diskusijų, testavimo ir tikslinių grupių grįžtamojo ryšio. NAUJA SOCIALINĖ PASLAUGA IR POREIKIO PAGRINDIMAS Projektu planuojama pradėti teikti naują socialinę paslaugą: bendruomenės sveikatos raštingumo ir socialinių ryšių stiprinimo paslaugą. Jos esmė – ne gydymas, o socialinė įtrauktis per užsiėmimus, kuri sustiprina kasdienį savarankiškumą, pasitikėjimą, tarpusavio ryšius ir dalyvavimą bendruomenėje. Paslaugos poreikis aiškiai pagrįstas tuo, kad VPS identifikuoja kompleksinių socialinių ir sveikatos paslaugų trūkumą, paslaugų prieinamumo ir socialinės nelygybės problemas, kurias siūloma spręsti integruotai, investuojant į neformalų mokymąsi ir socialinių paslaugų plėtrą. Ši paslauga užpildo spragą ne vienkartinėmis priemonėmis, o nuosekliu 24 mėnesių ciklu, kuriame socialiniai ryšiai stiprinami sistemingai ir ilgalaikiai. PROJEKTO SPRENDIMAS IR KAIP JIS TIESIOGIAI STIPRINA SOCIALINIUS RYŠIUS Pagrindinis mechanizmas – reguliarūs užsiėmimai ir renginiai, kuriuose socialinis ryšys kuriamas sąmoningai: • pastovios grupės, diskusijų ratas, porų darbas ir tarpusavio palaikymo susitarimai; • integruotos grupinės konsultacijos, kuriose aptariamos realios situacijos (su dalyvio sutikimu), o grupė mokosi ir palaiko; • bendruomeniniai renginiai kas pusmetį, kurie plečia socialinį tinklą už grupės ribų. Papildomai sukuriamas skaitmeninis savikontrolės įrankis (programėlė (angl. application, APP)), padedantis: • kasdien žymėti savijautą ir įpročius, • gauti mentorės parinktus receptus ir pirkinių planavimo sprendimus, • palaikyti tęstinumą tarp susitikimų, ypač tada, kai dalyviui sunkiau atvykti gyvai. ATITIKTIS REMIAMAI VEIKLAI Projektas tiesiogiai atitinka remiamą veiklą – socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimą, nes visa intervencija yra paremta: • renginių organizavimu ir vykdymu (bendruomeniniai renginiai kas pusmetį), • užsiėmimų organizavimu ir vykdymu (reguliarūs grupiniai susitikimai ir integruotos grupinės konsultacijos), • dalyvių tarpusavio ryšių kūrimu (pastovios grupės, porų darbas, palaikymo susitarimai, bendros praktinės užduotys). ATITIKTIS GARGŽDŲ MIESTO VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS 1.2.2 VEIKSMUI VPS 1.2.2 veiksmas numato: skatinti žinių ir kompetencijų ugdymą išmaniųjų technologijų panaudojimo srityje, siekiant plėtoti socialinę ir ekonominę plėtrą. Projektas tai įgyvendina praktiškai: dalyviai ne tik gauna informaciją, bet ir realiai ugdo skaitmenines kompetencijas naudodami programėlę kasdieniam savistabos ir įsitraukimo palaikymui, o tai mažina skaitmeninę atskirtį ir didina paslaugų prieinamumą. 1.1 poveiklė tiesiogiai atitinka Aprašo veiklą „2.1.1.3. socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas“, nes projekto esmė yra ne individuali konsultacinė ar gydomoji veikla, o nuoseklus bendruomeninis darbas grupėse. Per 24 mėnesius į veiklas bus įtraukti 84 socialinę atskirtį patiriantys Gargždų miesto gyventojai: vaikai, senjorai ir neįgalieji. Jie dalyvaus 9 pastoviose grupėse, kuriose vyks mėnesiniai grupiniai užsiėmimai, integruotos grupinės konsultacijos, nuotolinės palaikymo sesijos ir bendruomeniniai renginiai. Tokia struktūra tiesiogiai stiprina socialinius ryšius, nes dalyviai reguliariai susitinka, diskutuoja, dirba poromis, dalijasi patirtimi, susitaria dėl tarpusavio palaikymo ir išlaiko ryšį tarp susitikimų. Projekto dokumentuose ši logika jau aprašyta kaip pastovios grupės, diskusijų ratas, porų darbas, palaikymo susitarimai ir bendruomeniniai renginiai kas pusmetį.