Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnyje pažymima, kad pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą. Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimą užtikrina Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS) duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje 2023–2024 m. m. bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokėsi 10 019 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, palyginus su 2019–2020 m. m. šis rodiklis išaugo net 48,2 proc. (minėtu laikotarpiu mokėsi 6762 mokiniai). Analizuojamu laikotarpiu aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimo turinčių mokinių skaičius išaugo 42,4 proc., o emocijų sutrikimų turinčių mokinių skaičius išaugo net 73,9 proc. Mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, amžiaus grupės apima įvairias mokyklos pakopas, tačiau dažniausiai šie sutrikimai pastebimi pradinėse ir vidurinėse klasėse. Vienam specialiąją pedagoginę ir/ar specialiąją pagalbą teikiančiam specialistui (specialiajam pedagogui, logopedui), tenkančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje 2019–2020 m. m. palyginus su 2023–2024 m. m. sumažėjo 27,7 proc. (nuo 53,31 mokinio 2019–2020 m. m. iki 38,55 mokinio 2023–2024 m.), tačiau vis dar išlieka pakankamai aukštas. Atsižvelgiant į tai, analizuojamu laikotarpiu pagalbos specialistų etatų skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus (nuo 139,43 etato 2019–2020 m. m. iki 444,64 etato 2023–2024 m. m.). Vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, dažnai susiduria su daugybe sunkumų tiek šeimoje, tiek mokykloje. Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai yra įvairių psichikos ir elgesio problemų rinkinys, kuris gali reikštis įvairiais būdais, pavyzdžiui, agresyvumu, impulsyvumu, dėmesio trūkumu, socialinių taisyklių nesilaikymu ir pan. Šie sutrikimai gali stipriai paveikti vaiko kasdienį gyvenimą, mokymąsi ir santykius su kitais. Jie dažnai patiria akademinius sunkumus, santykių problemas su bendraamžiais ir mokytojais, jaučiasi atstumti ar nesuprasti. Dažnai šie vaikai matomi kaip blogai išauklėti, nedrausmingi, nesilaikantys taisyklių, trukdantys pamokų metu, smurtautojai. Šios nuostatos ne tik daro įtaką vaikų mokymosi patirčiai, bet ir formuoja jų ilgalaikį asmenybės vystymąsi bei įtakoja jų socialinę integraciją. Romų tautybės mokiniai papildomai susiduria su daugialypės diskriminacijos apraiškomis dėl savo tautybės. Tai dar labiau pagilina vaiko emocinius išgyvenimus, pasireiškiančius opoziciniu elgesiu. Teigiamas mokytojų požiūris, supratimas skatina palankią mokymosi aplinką ir padeda vaikams geriau prisitaikyti mokykloje. Šią nepalankią vaikui situaciją įtakoja mokytojų nežinojimas, žinių ir tinkamų metodų, įrankių trūkumas. Mokytojams reikia emocinės paramos ir konsultavimo, siekiant geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Neretai mokytojai neturi erdvės, praktikos savo pačių savirefleksijai, kuri būtina norint patiems mokytojams suprasti savo reakcijas į mokinį ir jas keisti. Mokytojai turi poreikį gauti daugiau informacijos ir įgūdžių, kaip dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų, tačiau dauguma mokyklų neturi tinkamų resursų ir metodų, kad galėtų efektyviai ugdyti vaikus su elgesio ir emocijų sutrikimais, nes tai reikalauja daugialypio požiūrio ir nuolatinio dėmesio. 2021 m. teminio išorinio vertinimo rezultatai rodo, kad dalyje mokyklų nėra iki galo suvokta nuostata kurti įtraukią mokyklą per nuolatinį mokytojų profesinį tobulėjimą bei tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant įgyvendinti įtraukiojo ugdymo nuostatas. Didelė problema – komunikacijos trūkumas tarp skirtingų specialistų, mokytojų, vaiko tėvų. Nėra praktikos susitikti ir kalbėtis apie patį vaiką, jo poreikius, visas dėmesys skiriamas jo elgesiui ir priemonių, galinčių tą elgesį suvaldyti, paieškai. Artimiausios vaiko aplinkos – šeima ir mokykla nėra linkusios atvirai komunikuoti, labiau dažnas kaltinimo, atsakingų ieškojimo naratyvas. Specialistų pagalba ir terapija vaikui labai reikalinga, tačiau visi suaugusieji esantys aplink vaiką, turėtų dirbti tarpusavyje suderinę tikslus ir veiksmus, prieš tai detaliai išsiaiškinę, kokių sunkumų jis patiria. Trūksta sisteminio požiūrio į vaiko sunkumus. Akivaizdus poreikis vieningo, nuoseklaus, praktiškai pritaikomo koordinuotų paslaugų modelio. Jo taikymas sudarytų sąlygas kuo anksčiau atpažinti sunkumų turinčius vaikus, efektyviai koordinuoti aplinkų veiksmus, suteikiant mokykloms priemones ir įrankius, užtikrintų saugesnę aplinką vaikui, mokytojams – aiškumo, žinių ir metodų kaip dirbti su emocijų, elgesio sutrikimais turinčiais vaikais. Projekto problematika. 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programoje įvardinta 4 problema „Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose“. Spręstinos problemos priežastys: 1) negalią turintys mokiniai neturi sąlygų ugdytis kartu su bendraamžiais; 2) nepakankama dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencija įgyvendinti įtraukųjį ugdymą; 3) mokykloms trūksta koordinuotos metodinės pagalbos įtraukiam ugdymui organizuoti; 4) trūksta šiuolaikiškos infrastruktūros švietimo pagalbai teikti. 2021–2030 metų regionų plėtros programos pažangos priemonė Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ padeda spręsti minėtą problemą bei įvardintas 1, 3 ir 4 spręstinos problemos priežastis. Šio projekto apimtyje suformuotą problematiką galima įvardinti kaip nepakankamai užtikrinama elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų saugi ir palaikanti ugdymo aplinka. Problemos sprendimo būdas. Įdiegti dalyvaujančiose projekte Vilniaus mokyklose įtraukų, nuoseklų koordinuotos švietimo pagalbos elgesio emocijų sunkumų turintiems vaikams modelį, remiantis TBRI (Trauma Based Relational Intervention) metodika. TBRI yra plačiai pripažintas metodas, naudojamas tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek kitose šalyse, kaip efektyvus būdas padėti vaikams, patyrusiems traumas, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų/sunkumų. Pasitikėjimu grįsta santykių intervencija (TBRI) – tai universalus terapinis modelis, kuris naudojamas visame pasaulyje. Jis taikomas vaikų globos namuose, globos centruose, teismuose, nepilnamečių justicijos įstaigose, ugdymo įstaigose, stovyklose, klinikinėje praktikoje ir kitur. Jis veiksmingai taikomas įvairaus amžiaus ir visų rizikos lygių vaikams ir jaunuoliams. TBRI – tai prieraišumu pagrįsta, į traumą orientuota intervencija, skirta sudėtingiems pažeidžiamų vaikų poreikiams tenkinti. TBRI siūlo praktines priemones tėvams, globėjams, mokytojams ir visiems, kurie dirba su vaikais, kad jie galėtų už elgesio pamatyti patį vaiką, kuriuo rūpinasi, ir padėti šiam vaikui atskleisti savo didžiausią potencialą. Šis metodas padeda vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sunkumų, ir siekia atkurti jų gebėjimą kurti saugius santykius. Tyrimai rodo, kad TBRI padeda sumažinti vaikų elgesio problemas ir pagerinti jų emocinį stabilumą. Vaikai tampa mažiau agresyvūs, nerimastingi ir labiau prisitaiko prie socialinių situacijų. Projekto įgyvendinimo metu planuojamos šios veiklos: TBRI įvadiniai mokymai mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, tėvams; Individualizuotos ir grupinės terapinės pagalbos teikimas vaikams (menų terapijos (dailės, šokio, judesio, muzikos, dramos) sesijos, skirtos vaiko emocinės būklės gerinimui, elgesio problemų sprendimui ir socialinių įgūdžių ugdymui); Bendradarbiavimas su šeimomis; Pagalbos sistemų kūrimas ir stiprinimas vaikų šeimoms; Individualizuoto požiūrio taikymas; Tėvų (globėjų) įgūdžių stiprinimas. Rezultatai. Planuojama, kad 200 elgesio ir emocinių sunkumų turintiems vaikams įvairiomis formomis bus suteiktos koordinuotos paslaugos. Įgyvendinus šį projektą, tikėtina, kad: - pagerės vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais akademiniai pasiekimai ir mokymosi aplinka; - sustiprės vaikų socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas efektyviai bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais; - tėvai gaus reikiamą paramą ir žinias, kad galėtų geriau padėti savo vaikams; - mokyklos darbuotojai taps labiau pasirengę ir kompetentingi dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų; - bus sukurtos tvarios bendradarbiavimo struktūros tarp švietimo pagalbos specialistų, mokytojų, vaiko tėvų, užtikrinančios koordinuotą ir integruotą pagalbą vaikams; - padidės darbuotojų sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti bei spręsti elgesio ir emocijų problemas; - pagerės vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais integracija: - sumažės rizika elgesio ir emocijų sunkumų turintiems vaikams patirti atskirtį ir iškristi iš švietimo sistemos; - suaugę įgis praktiką kalbėtis apie vaiką ir problemą nekaltindami vienas kito; - suaugę įgis praktiką ir patirs savirefelksijos svarbą darbe su šiais vaikais. Šis projektas gali tapti pavyzdžiu ir kitoms švietimo įstaigoms bei bendruomenėms, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių, turėtų lygias galimybes mokytis, augti ir vystytis. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami Horizontalieji Principai bei nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis Horizontaliesiems principams, bus laikomasi pagrindinių Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.