2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane siekiant 6 strateginio tikslo „užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ tikimasi mažinti didėjantį neigiamą transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir klimatui, kurį lemia mažas energijos vartojimo efektyvumas, maža alternatyvių degalų naudojimo apimtis, technologiškai pasenęs transporto priemonių parkas. Įgyvendinant uždavinį siekiama plėtoti ekologiško viešojo ir krovinių pervežimo transporto infrastruktūrą, plėsti elektrifikuoto geležinkelių tinklo, elektromobilių įkrovimo tinklo bei dviračių ir pėsčiųjų takų ir / ar trasų infrastruktūras, kurti viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinti judumo (mobilumo) sąlygas ir efektyviau valdyti judumo paklausą, mažinti transporto sukeliamą triukšmą. 2022 – 2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245) numatytas vienas iš uždavinių didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą. 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano viena sprendžiamų problemų – „nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka“ ir giluminė priežastis – „Neišvystyti darnūs keliavimo būdai“. Neintegruota ir nepatraukli viešojo transporto sistema, nekoordinuotai vystomas darnaus judumo infrastruktūra, nesudaromos sąlygos keliauti aplinkai draugiškais būdais. Vilniaus regiono gyventojai, nesinaudojantys viešojo transporto paslaugomis, nurodė veiksnius, kurie paskatintų keliauti viešuoju transportu, svarbiausi šie: mažesnė kaina (41 proc.), patogumas ir švara (41 proc.), dažnesni reisai (36 proc.). Vertinant situaciją bendrai, viešasis transportas nepatrauklus dėl jo eksploatacinių parametrų: greičio, nepakankamai efektyvių miesto eismo valdymo priemonių, autobusų juostų, intelektinių transporto (eismo valdymo) sistemų, kurias būtina modernizuoti siekiant didinti viešojo transporto konkurencingumą. Regione tik Vilniaus miestas turi parengęs darnaus judumo planą, kuriame suplanuota fizinės infrastruktūros plėtra, sujungiant inžinerinius, informacinių technologijų, ryšio priemonių, srautų valdymo, duomenų apdorojimo ir kitus sprendinius. Vilniaus miesto darnaus judumo planas skatina pasinaudoti turimu regiono potencialu ir kurti vieningą, regiono gyventojų poreikiams pritaikytą viešojo transporto sistemą. Viešojo transporto sistemos teritorinis aptarnavimas Vilniaus mieste apima apie 92 proc. visų mieste urbanizuotų teritorijų ir sudaro sąlygas 86,7 proc. miesto gyventojų darbo vietas pasiekti viešuoju transportu (300 m. spinduliu tankiai urbanizuotose teritorijose, 600 m. spinduliu mažo tankumo urbanizuotose teritorijose). Vilniaus mieste 2024 m. viešuoju transportu vyko 209,5 mln. kelionių (9,7 proc. daugiau nei 2023 m. ir 15,3 proc. daugiau nei 2022 m.), viešojo transporto maršrutų rida siekė 47,70 mln. km, viešojo transporto maršrutų skaičius – 106. Didėjantis transporto kiekis gatvėse ir gatvių apkrovimas sukelia laiko gaišatis labiausiai apkrautuose ruožuose piko metu. Laiko gaišatys susidaro transportu užpildytose gatvėse, kurios yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. 2024 m. Vilniaus mieste įrengtų viešojo transporto „A“ juostų ilgis siekė 43,2 km. Nustatytas vidutinis viešojo transporto greitis siekė apie 21 km/h. Viešojo transporto greitis piko metu vidutiniškai sumažėja 40 proc. Viešojo transporto eismo juostų tinklo plėtra yra vienas svarbiausių sprendimų, kurį įgyvendinus užtikrinamas sklandus ir nenutrūkstamas viešojo transporto priemonių judėjimas esant net bendrai sudėtingoms transporto sąlygoms mieste. Viešojo transporto atskiros eismo juostos leidžia žymiai sutrumpinti viešojo transporto keleivių kelionės trukmę. Vilniaus miesto susisiekimo sistemoje Narbuto g. atlieka itin svarbų vaidmenį susisiekimui mieste, nes yra pagrindinė ašis jungianti miesto centrinę dalį su intensyviai apgyvendintais Pilaitės, Karoliniškių, Viršuliškių ir Justiniškių mikrorajonais. Narbuto g. pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius yra priskirta B kat. (pagrindinė gatvė), kurios pagrindinė funkcija yra susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių bei užtikrinti ryšius su užmiesčio keliais. Problema – viešojo transporto „A“ juostų trūkumas, siekiant užtikrinti darnų judumą Vilniaus mieste. Problemos sprendimas – didinti viešojo transporto „A“ juostų ilgį. Projekto atveju – viešojo transporto juostų įrengimas Narbuto g. atkarpoje. „A“ juosta įrengiama šiaurinėje pusėje nuo Sėlių g. nuo 0,1 km iki Laisvės pr. 1,4 km (1,3 km), pietinėje pusėje nuo p. Viaduko (Sugiharos-Šimulionio) 0,57 km iki Sėlių g. 1,47 km (0,9 km), nuo Sėlių g. 1,47 km iki 2,07 km (0,6 km). Bendras įrengiamos „A“ juostos ilgis sudarys apie 2,8 km. Projekto įgyvendinimui parengtas techninis projektas „T. Narbuto gatvės nuo Laisvės pr. iki Erelių g., Vilniuje, kapitalinio remonto projektas“ VP 19-246 bei išduotas statybos leidimas Nr. LRS-01-230915-00130 (2023.09.15). Projektas atitinka „Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planą“ (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2026 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-1615 redakcija). Šio projekto apimtyje įgyvendinamas plane numatytas veiksmas „Gatvių atkarpos, kuriose įgyvendinama VT eismo juostų tinklo plėtra: T. Narbuto g. nuo Laisvės pr. iki Sėlių g. ir nuo Sėlių g. iki Erelių g.“ („Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano Veiksmų planas iki 2027 m..“ 12 psl. 1.1 lentelės 2 punktas „tarp Sėlių g. ir Laisvės pr.“ (1,3 km), 3 punktas „Nuo Laisvės pr. iki Sėlių g.“ (0,9 km) ir 4 punktas „Nuo Sėlių g. iki Erelių g.“ (0,6 km), nuoroda https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/53320dd0050711e9a5eaf2cd290f1944/asr?csrt=1703871595243659302). Projektas atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos konkretų uždavinį – 8.1. Tvarus judumas mieste. Projektas atitinka ir įgyvendina 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano (patvirtinta Vilniaus regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. TS-9) 4. tikslo „Švelninti neigiamą poveikį aplinkai“ 4.3. uždavinį „Sudaryti palankias sąlygas darniam judumui“ Nr. LT011-04-03. Projektas atitinka 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių finansuojamą veiklą Nr. 4 „Darnaus judumo mieste planuose numatytų priemonių, prisidedančių prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, įgyvendinimas“. Projektas prisideda prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo. Nenumatyta projekto veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ar Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ar įgyvendinant Projektą laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų, nustatytų Gairėse.