Atlikus pasiūlos/paklausos analizę, nustatyta, kad problema – nepakankami tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumai Lietuvoje, dėl kurių didelė dalis surinktų tekstilės atliekų nėra perdirbama ir nukreipiama į energijos gavimą, eksportą arba šalinimą. Problemos atsiradimo priežastys: 1. Nepakankamai išvystyta tekstilės atliekų perdirbimo infrastruktūra Lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje veikia tekstilės atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema, tačiau mechaninio ar kitokio perdirbimo pajėgumai yra labai riboti. Dėl to dauguma tekstilės atliekų nėra perdirbamos vietoje, o nukreipiamos į eksportą arba energetinį panaudojimą. 2. Technologiniai tekstilės perdirbimo sudėtingumai Tekstilės gaminiai dažnai sudaryti iš kelių skirtingų pluoštų (pvz., medvilnės ir poliesterio), turi papildomų elementų – sagų, užtrauktukų, elastano, kurie apsunkina perdirbimo procesą. Dėl to tekstilės atliekų perdirbimas reikalauja specializuotos rūšiavimo ir apdorojimo įrangos. 3. Ekonominių paskatų trūkumas naudoti perdirbtą tekstilę Perdirbtos tekstilės žaliavos dažnai yra brangesnės nei pirminės žaliavos, o daugelyje sektorių nėra privalomų reikalavimų naudoti perdirbtą tekstilę gamyboje. Dėl to rinka dar nėra pakankamai išsivysčiusi ir investicijos į perdirbimo infrastruktūrą vystosi lėčiau. 4. Didėjantis tekstilės atliekų kiekis Tekstilės vartojimas Europoje ir Lietuvoje nuolat auga. Vidutiniškai Europoje vienas gyventojas per metus sukuria daugiau nei 16 kg tekstilės atliekų, todėl bendras jų kiekis kasmet didėja. 5. Neefektyvus tekstilės atliekų panaudojimas atliekų tvarkymo sistemoje Dalis surinktos tekstilės nukreipiama pakartotiniam naudojimui ar eksportui, tačiau reikšminga dalis netinkamos tekstilės yra sudeginama energijai gauti, nes trūksta technologijų ją perdirbti į naujus produktus ar žaliavas. Įgyvendinus projektą bus sudarytos prielaidos efektyviau tvarkyti ir perdirbti Lietuvoje susidarančias tekstilės atliekas, didinti jų panaudojimą kaip antrines žaliavas bei mažinti jų šalinimą sąvartynuose ar nukreipimą energijos gamybai. Projekto veiklos sudarys galimybes efektyviau panaudoti surenkamą tekstilę, skatins žiedinės ekonomikos principų taikymą ir prisidės prie tvaresnio atliekų tvarkymo sistemos vystymo. Įvertinus pagrindines priežastis nustatyta, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta modernios tekstilės atliekų apdorojimo ir perdirbimo infrastruktūros. Nors tekstilės atliekų surinkimo sistema palaipsniui plečiama, didelė dalis surenkamos tekstilės nėra perdirbama vietoje dėl technologinių ir infrastruktūrinių apribojimų. Dėl šios priežasties reikšminga tekstilės atliekų dalis eksportuojama į užsienio rinkas, panaudojama energijos gamybai arba šalinama kitais būdais, nors pagal atliekų tvarkymo hierarchiją prioritetas turėtų būti teikiamas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Be to, didėjantis tekstilės vartojimas ir greitosios mados plėtra lemia nuolat augantį tekstilės atliekų kiekį, todėl esama infrastruktūra tampa nepakankama efektyviam šių atliekų tvarkymui.