UAB „Atliekų tvarkymo centras“ šiuo metu neturi tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros, todėl negali užtikrinti visos Lietuvoje surenkamų tekstilės atliekų, priskiriamų atliekų srautų kodams 0761 „dėvėti drabužiai“ ir 0762 „įvairios tekstilės atliekos“, tvarkymo grandinės – nuo rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį iki perdirbimo į medžiagas ir (ar) daiktus. Projektu sprendžiama problema – nepakankami tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumai, dėl kurių atskirai surinktos tekstilės atliekos Lietuvoje nėra pakankama apimtimi paverčiamos antrinėmis žaliavomis ar gaminiais. Problema kyla dėl konkrečios technologinės grandinės spragos: pareiškėjas neturi automatizuoto tekstilės rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį, tekstilės atliekų plėšymo / atidarymo ir galutinio produkto gamybos įrangos. Dėl to nėra galimybės suformuoti kokybiškai atrinkto ir perdirbimui tinkamo tekstilės atliekų žaliavos srauto. Nesant šių pajėgumų, dalis potencialiai perdirbamų tekstilės atliekų lieka nepanaudojama kaip išteklius, o jų tvarkymas priklauso nuo žemesnės vertės sprendimų arba ribotų išorinių tvarkymo galimybių. Tokia situacija neatitinka atliekų tvarkymo hierarchijos, pagal kurią prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir materialiniam panaudojimui, o ne deginimui ar šalinimui sąvartynuose. Problemos aktualumą didina augantis tekstilės atliekų srautas ir nacionalinis poreikis plėtoti jų paruošimo perdirbti bei perdirbimo infrastruktūrą. Tekstilės atliekos yra nevienalytės: jos skiriasi pluoštų sudėtimi, užterštumu, nusidėvėjimo lygiu, priedais, furnitūra ir tinkamumu skirtingoms perdirbimo technologijoms. Todėl vien atskiras tekstilės surinkimas savaime neužtikrina perdirbimo rezultato. Tam būtina papildoma technologinė grandis, leidžianti atliekas identifikuoti, suskirstyti pagal medžiagų sudėtį, atskirti perdirbimui netinkamas priemaišas, paruošti mechaniniam pluošto atgavimui ir paversti rinkoje panaudojamu produktu. Nacionaliniai duomenys patvirtina problemos mastą. 2023–2024 m. Lietuvoje per metus susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Apie 40 tūkst. tonų, arba 78 proc., kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius; apie 90 proc. šio kiekio vėliau buvo nukreipiama į atliekų deginimo įrenginius, o likusi dalis – į sąvartynus. Tai rodo, kad didžioji tekstilės atliekų dalis vis dar nepatenka į atskiro paruošimo perdirbti ir perdirbimo grandinę, todėl prarandamas antrinių žaliavų potencialas. Mišrių komunalinių atliekų sudėtyje tekstilė Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai sudarė apie 6–7 proc., o atskirose savivaldybėse ši dalis svyravo nuo 3 iki 15 proc. Nors apie 22 proc. tekstilės Lietuvoje surenkama atskirai, po rūšiavimo pakartotinai naudojama ne visa tekstilė: pakartotinai panaudojama apie 88 proc. drabužių ir apie 32 proc. kitų tekstilės gaminių atliekų, o likusi dalis daugiausia nukreipiama deginti arba šalinti sąvartynuose. Vadinasi, vien surinkimo plėtra problemos neišsprendžia, jeigu kartu nesukuriami rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį, paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumai. ES mastu ši problema taip pat reikšminga. 2022 m. ES valstybėse narėse susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 16 kg vienam gyventojui, o didelė namų ūkiuose susidarančių tekstilės atliekų dalis nebuvo surenkama atskirai ir pateko į mišrių komunalinių atliekų srautą. Europos aplinkos agentūra pažymi, kad, nedidinant rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų, net ir augant atskiram tekstilės surinkimui išlieka rizika, jog surinkta tekstilė bus deginama, šalinama sąvartynuose arba eksportuojama už ES ribų. Todėl projektu planuojama infrastruktūra būtina ne tik pareiškėjo veiklos plėtrai, bet ir sisteminei atliekų tvarkymo problemai spręsti – realiai didinti tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumus Lietuvoje. Projekto poreikis grindžiamas trimis tarpusavyje susijusiais aspektais. Pirma, būtina sukurti trūkstamą tekstilės atliekų rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį ir perdirbimo technologinę liniją, be kurios tekstilės atliekų neįmanoma stabiliai paruošti kokybiškam perdirbimui. Antra, būtina stiprinti Lietuvos tekstilės atliekų tvarkymo grandinę, kad Lietuvoje surenkamos atliekos būtų tvarkomos vietoje ir grąžinamos į ekonominę apyvartą kaip antrinės žaliavos ar nauji gaminiai. Trečia, būtina mažinti tekstilės atliekų tvarkymą žemesnės vertės būdais, didinti išteklių naudojimo efektyvumą, mažinti pirminių žaliavų poreikį ir sudaryti sąlygas rinkai gauti iš perdirbtos tekstilės pagamintus produktus. Projektas tiesiogiai atitinka kvietimo „Tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ tikslą ir finansuojamas veiklas, nes juo numatoma sukurti Lietuvoje surenkamų tekstilės atliekų, priskiriamų srautų kodams 0761 ir 0762, paruošimo perdirbti, t. y. rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį, ir perdirbimo į medžiagas ir (ar) daiktus infrastruktūrą. Projekto veiklos nėra formalios ar fragmentiškos – jos sudaro nuoseklią problemos sprendimo grandinę: tekstilės atliekos pirmiausia turi būti identifikuotos ir išrūšiuotos pagal sudėtį, tuomet paruoštos perdirbimui ir galiausiai perdirbtos į rinkoje paklausius gaminius. Tik tokia integruota grandinė leidžia pasiekti realų, o ne deklaratyvų tekstilės atliekų perdirbimo rezultatą. Projekto uždaviniai yra: 1) sukurti tekstilės atliekų paruošimo perdirbti – rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį – infrastruktūrą; 2) sukurti tekstilės atliekų perdirbimo į medžiagas ir (ar) daiktus infrastruktūrą; 3) padidinti tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumus Lietuvoje ir sudaryti prielaidas didesnę tekstilės atliekų dalį nukreipti į aukštesnės vertės materialinį panaudojimą; 4) sudaryti sąlygas iš perdirbtų tekstilės atliekų gaminti rinkoje paklausius neaustinius gaminius ir kitus produktus. Šie uždaviniai tiesiogiai šalina problemos priežastis: pirmasis sukuria trūkstamą paruošimo perdirbti grandį, antrasis – faktinį perdirbimo pajėgumą, trečiasis – didina atliekų nukreipimą į perdirbimą, o ketvirtasis užtikrina, kad perdirbimo rezultatas būtų rinkoje naudojamas produktas. Projektas reikalingas dabar, nes atskirai surenkamų tekstilės atliekų srautas didėja, o rinkoje esantys pajėgumai nėra pakankami užtikrinti visos grandinės – nuo surinktos tekstilės atliekos iki perdirbto produkto. Tai reiškia, kad problema yra ne tik įmonės, bet ir visos tekstilės atliekų tvarkymo sistemos spraga, ribojanti žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą šalies mastu. Projektas reikalingas ir tikslinėms grupėms: gyventojams ir kitiems atliekų turėtojams, kurie tikisi, kad jų atskirai perduodamos tekstilės atliekos bus tvarkomos aukštesnės vertės būdais; savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, kuriems reikalingi realūs perdirbimo pajėgumai surinktiems srautams nukreipti; pramonės ir gamybos įmonėms, kurioms aktualios antrinės žaliavos ir iš perdirbtos tekstilės pagaminti produktai. Planuojama įsigyti technologinę liniją sudarys automatizuotas rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį įrenginys, tekstilės atliekų plėšymo ir atidarymo įranga bei adatinio vėlimo galutinio produkto gamybos linija. Šis technologinis sprendimas tiesiogiai susijęs su problemos priežastimi, nes leidžia nevienalytį tekstilės atliekų srautą paversti perdirbimui tinkama žaliava ir galutiniu produktu. Įranga bus skirta ne mechaniniam perdirbimui į šluostes, o aukštesnės vertės tekstilės atliekų perdirbimui į medžiagas ir (ar) daiktus, įskaitant žemos kokybės pluoštą, neaustinius gaminius ir kitus produktus. Lyginant su siauresnės paskirties sprendiniais, ši linija užtikrina pilną technologinį procesą – nuo rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį iki galutinio neaustinio produkto pagaminimo. Todėl investicijos laikytinos būtinomis papildomiems didelio efektyvumo tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumams sukurti. Projektas tiesiogiai prisidės prie Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano 253.4.1.1 papunktyje nustatyto strateginio atliekų tvarkymo uždavinio įgyvendinimo, nes jo esmė – praktiškai išplėtoti tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumus Lietuvoje. Sukūrus rūšiavimo pagal medžiagų sudėtį infrastruktūrą, tekstilės atliekos bus tvarkomos ne kaip likutinis srautas, o kaip žaliava, tinkama tolesniam perdirbimui. Sukūrus perdirbimo infrastruktūrą, atskirai surenkamos tekstilės atliekos galės būti perdirbamos Lietuvoje, mažinant priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir sudarant sąlygas didesnę jų dalį grąžinti į ekonominę apyvartą. Taip projektas prisidės prie atliekų tvarkymo hierarchijos taikymo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir antrinių žaliavų naudojimo grandinės stiprinimo. Pareiškėjas turi patirtį įgyvendinant žiedinės ekonomikos ir aplinkosaugos projektus, susijusius su atliekų tvarkymu, antrinių žaliavų naudojimu, perdirbimo pajėgumų kūrimu, aplinkosauginių technologijų diegimu ir tvarios infrastruktūros plėtra. Ši patirtis, taip pat įdiegta ir sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema LST EN ISO 14001:2015, pagrindžia pareiškėjo administracinius, organizacinius ir techninius gebėjimus tinkamai įgyvendinti planuojamą projektą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti planuojamus rezultatus. Įgyvendinus projektą bus pašalinta esminė problema – trūkstama tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo grandis. Bus sukurta veikianti infrastruktūra, sudarytos sąlygos gaminti žemos kokybės pluoštą, neaustinius gaminius ir kitus produktus iš tekstilės atliekų, padidinti faktiniai tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumai Lietuvoje ir sumažintas poreikis tekstilės atliekas deginti ar šalinti. Lietuvoje surenkamos tekstilės atliekos galės būti ne tik surenkamos ar rūšiuojamos pakartotiniam naudojimui, bet ir perdirbamos į medžiagas bei gaminius. Tai leis tekstilės atliekas vertinti kaip antrinį išteklių, o ne kaip atliekų tvarkymo naštą, sustiprins nacionalinę atliekų tvarkymo sistemą ir sukurs ilgalaikį veiklos modelį, atitinkantį žiedinės ekonomikos principus.