Problema: Vertinant iš valstybinės perspektyvos, 2009 m. sukurta teršalų incidentų likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo sistema veikia sklandžiai, tačiau kyla pajėgumų (priemonių efektyviai vykdyti numatytas funkcijas) nepakankamumo problemos. Vienintelis Lietuvoje turimas ir KJP naudojamas nacionalinis pajėgumas, skirtas tam, kad Lietuvos ekonominėje zonoje jūros rajone būtų vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos bei išsiliejusios naftos surinkimas – GL laivas „Šakiai“ nėra projektuotas kaip teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivas ir turi daug trūkumų, lyginant su tikslingai teršalų likvidavimo ir gelbėjimo paskirčiai suprojektuotais ir pastatytais laivais. GL laivo „Šakiai“ būklė ir jame esančios įrangos bei technologijų lygis, nepaisant 1995-1997 m. atliktos modernizacijos, yra nepakankamas efektyviam numatytų užduočių vykdymui: mažas laivo greitis, patikimumas ir variklio galingumas (pvz.: vykdyti darbus su teršalų surinkimo įranga), ribotos manevravimo galimybės, pasenusi ir nesaugi su ja dirbti įranga neužtikrina efektyvaus operacijų vykdymo bei sąlygoja kad, neįsigijus naujos Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės, taršos incidentų likvidavimo ir kitos laivui numatytos operacijos negalės būti vykdomos (ypač sudėtingomis oro sąlygomis) arba galės būti vykdomos tik su esminėmis išlygomis ir apribojimais. Šių svarbių funkcijų vykdymo neužtikrinimas turės neigiamos įtakos ne tik nacionaliniu lygmeniu vykdomoms operacijoms, bet ir apsunkins Lietuvos įsipareigojimų pagal ratifikuotas Tarptautines konvencijas (pvz.: jūrų paieškos ir gelbėjimo (SAR 79); parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams (ORPC 1990), įgyvendinimą, o tai savo ruožtu darys neigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje. Projekto poreikis: Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JKGC), kuris organizuoja, koordinuoja nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, taršos incidentų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja, užfiksavo per 60 įvykių – buvo išgebėti 38 asmenys, gauti 6 pranešimai apie teršimo incidentus. Teršalų surinkimas jūroje yra svarbiausia, siekiant sumažinti teršimo incidentų poveikį taršai jautrioms priekrantės ir kranto zonoms, žuvų nerštui ir migracijai, saugomoms teritorijoms bei rekreacinėms vertybėms, tarptautinės svarbos jūros paukščių susitelkimo vietoms. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje fiksuojami naftos produktų išsiliejimo įvykiai iliustruoja, jog boninių užtvarų statymų skaičius ir poreikis auga, t.y. didėja poreikis naudoti įrangą išsiliejusiai naftai surinkti. Tą patvirtina ir laivų eismas, kuris yra laikomas vienu iš svarbesnių faktorių, įtakojančių teršalų išsiliejimų tikimybę. Jūrinių keltų verslas Baltijos regione laikomas pačiu intensyviausiu pasaulyje. Baltijos jūros regione dirba apie 50 keltų laivybos operatorių. Europos saugios laivybos agentūra yra įdiegusi „CleanSeaNet“ operacinę sistemą, kurios tikslas - palydoviniu stebėjimu aptikti naftos išsiliejimus jūroje ir informuoti apie tai suinteresuotas valstybes nares. Teršimo nafta ir naftos produktais incidentų rizika nuolat yra didelė dar ir dėl Būtingės naftos terminale ir Klaipėdos valstybinio jūrų uoste vykstančios nepertraukiamos didelės apimties naftos ir naftos produktų krovos darbų. Vienas didelis tankerio incidentas ir žala gamtai, žmogui ir turtui bei neigiamas poveikis aplinkai gali būti didesnis nei patobulintos teršalų likvidavimo sistemos investicinės ir eksploatacinės išlaidos kartu paėmus per visą ataskaitinį laikotarpį. Tik atsitiktinių aplinkybių ir sėkmės dėka pastarųjų metų laivų incidentai Lietuvos atsakomybės rajone ir šalia jo baigėsi su minimaliais nuostoliais ir žala, tačiau kitą kartą aplinkybės gali būti kitokios ir incidentų pasekmės gerokai didesnės. Atsižvelgiant į tai projekto poreikis yra grindžiamas priemonių (pajėgumų), užtikrinančių efektyvią taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos veiklą, paieškos ir gelbėjimo bei kitų valstybei svarbių funkcijų vykdymą, įsigijimo (išvystymo) poreikiu. Į projektą Investavus ES SPF lėšas ir Lietuvai skiriant šiuolaikišką priemonę nacionalinių, dvišalių, daugiašalių savitarpio pagalbos planų vykdant aukščiau minėtas užduotis/funkcijas įgyvendinimui, būtų užtikrintas teršimo incidentų daromos žalos efektyvus valdymas, tam tikrais atvejais,- prevencija ir įvairių incidentų neigiamų pasekmių (žmogui, turtui ir gamtai) sumažinimas ar neutralizavimas (tame tarpe ir regioniniu mastu). Čia taip pat būtina suprasti, kad norima įsigyti priemonė ne tik užpildys aiškiai matomas Lietuvos valstybės pajėgumų spragas teršalų incidentų likvidavimo srityje bet ir turės galimybę užtikrinti tam tikro lygio pagalbą avarinio laivų vilkimo (eismo saugumo) srityje. ES finansavimo skatinamasis poveikis pasireikštų tuo, kad su ES pagalba įsigijus taršos likvidavimo priemonę Lietuvos kariuomenė būtų pajėgi išlaikyti šį (tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą užtikrinantį) pajėgumą bei jo eksploatacijos metu (planuojama 30 metų) užtikrinti reikiamą pajėgumo technologinį lygį jau iš nacionalinių lėšų. Nesant galimybės projektui skirti ES lėšas, tokios priemonės įsigijimą nacionalinėmis lėšomis tektų spręsti valstybiniu lygiu, tad projekto įgyvendinimas su visomis to pasekmėmis būtų atidėtas mažiausiai keletą metų. Jeigu nebūtų investuotos valstybės biudžeto bei ES investicijų fondų lėšos į naujos taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimą, tuomet identifikuota esminė problema nebūtų išspręsta, o problemą lėmusios priežastys gilėtų, jų atsirastų daugiau: 1) Didėjant laivybos intensyvumui Baltijos jūroje didėtų ir galimų incidentų, avarijų tikimybė, eismas Baltijos jūroje taptų mažiau saugus; 2) GL „Šakiai“ yra techniškai pasenęs ir reguliariai remontuojamas, todėl yra rizika, kad atsitikus incidentui GL „Šakiai“ negalės išeiti į jūrą, nes bus remontuojamas; 3) GL „Šakiai“ per lėtas reaguoti į operatyvumo reikalaujančias misijas. Jeigu būtų nuspręsta investuoti valstybės biudžeto ar simbolines ES investicijų fondų lėšas, tikėtina būtų apsiribota tik tam tikros įrangos atnaujinimu, kas (pvz: naujos teršalų likvidavimo įrangos nupirkimas nors ir nežymiai pagerintų teršalų surinkimo efektyvumą, tačiau) iš esmės laivo problemų nespręstų. Be to, finansavimas, kuris būtų reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų GL „Šakiai“ funkcijų vykdymą (jei būtų taip nuspręsta), būtų per daug visapusiškas (pvz: laivo elektros trasų ir vamzdynų gyvavimo ciklo pabaiga neprognozuojama) ir dėl to labai brangus, o turint omenyje, kad GL „Šakiai“ ir toliau liktų nesaugus, turėtų tik vieną pagrindinį variklį ir vieną sraigtą, variklis būtų nepakankamai galingas tinkamai dirbti su plaukiojančiomis užtvaromis ir negalėtų išvystyti didesnio greičio, tad toks modernizavimas būtų ir finansiškai sunkiai įmanomas, ir netikslingas, lyginant su naujo laivo įsigijimu. Projekto sprendimo būdas: Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę ir užtikrinti tarptautinių konvencijų, kurias Lietuvos Respublika ratifikavusi, reikalavimus, siekiama tobulinti taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemą, sudarant sąlygas LK KJP JGKC disponuoti modernia ES saugumo reikalavimus ir technologijų lygį atitinkančia priemone, galinčia užtikrintai, patikimai ir operatyviai vykdyti taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo ir kitas jai numatytas funkcijas. Projekto siekiami rezultatai: Siekiami projekto rezultatai yra išskiriami į dvi kategorijas – kokybiniai ir kiekybiniai. Kiekybiniai projekto įgyvendinimo rodikliai: – įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti – 1 vnt. Projekto įgyvendinimo metu planuojama įsigyti taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti priemonę, kuri padės pasiekti projekto tikslą – tobulinti taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemą. Nauja taršos incidentų likvidavimo priemonė reikalinga ne tam, kad pakeistų vieną ar kelis kitų LR institucijų eksploatuojamus laivus, - nauja taršos incidentų likvidavimo priemonė savo funkcionalumu papildys LR galimybes reaguoti į teršimo incidentus ir didesne apimtimi prisidės prie LR įsipareigojimų (laikantis tarptautinių konvencijų nuostatų, kuriose nustatyta šalių, vyriausybių atsakomybė ir pareigos, reaguojant į teršimo incidentus jūroje) užtikrinimo. Kokybiniai projekto įgyvedinimo rodikliai Projektas prisidės prie jam numatytų funkcijų kokybės gerinimo. Naujos taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti priemonės įsigijimas atitiks šalies ekonominius, socialinius poreikius bei tarptautinius įsipareigojimus, bus sudarytos sąlygos nedidėti taršai Baltijos jūroje, didinti keltų ir laivų eismo saugumą Baltijos jūroje, uosto ekvatorijoje. Apibendrinant Projekto įgyvendinimas užtikrintų viešųjų paslaugų operatyvų ir efektyvų teikimą. Viešųjų paslaugų teikimas palyginus su dabartine situacija būtų naujo kokybinio ir kiekybinio lygmens. Projekto tikslinės grupės/ Projekto kuriama nauda Projekto tikslinė grupė – projekto įgyvendinimo metu patobulintos taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos vartotojai – Baltijos jūroje plaukiojančių laivų ir keltų įgulos, keleiviai bei Baltijos jūros pakrantės gyventojai, kuriems skirta projekto kuriama socialinė-ekonominė nauda: nedidėjanti galima žala žmogui, gamtai ir turtui, o taip pat saugesnės kelionės jūroje (tai užtikrins operatyvus kilusių incidentų lokalizavimas ir jų padarinių likvidavimas (žmonių ir turto gelbėjimas, gaisrų gesinimas, teršalų surinkimas jūroje ir pakrantėje). Šiuo projektu planuojama įsigyti taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti priemonė, įgalintų teikti kokybiškai geresnio ir operatyvesnio lygio funkcijas, todėl yra pagrindo teigti, jog planuojamu įgyvendinti investicijų projektu bus išspręsta pagrindinė problema - tinkamų priemonių aukščiau minėtų funkcijų įgyvendinimui nebuvimas/neturėjimas.