Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ suformuluota Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos vizija – iki 2050 m. pasiekti, kad šalies ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus. Šio plano 2 komponente Žalioji Lietuvos transformacija numatytos 4 reformos: 1) Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos. Numatyta padidinti atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos suvartojimo balanse iki 50 % 2030 metais. 2) Judame neteršdami aplinkos. Lietuvoje lengvųjų automobilių vidutinis amžius yra 16,8 metų, didžioji dalis šių automobilių yra taršūs, varomi didelės taršos dyzelinu, kaip ir didžioji dalis krovininio transporto bei autobusų. Numatyta AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 15 %. 2020 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 170 tūkst. naudotų ir tik 59,6 tūkst. naujų transporto priemonių. 2020 m. naujų grynųjų elektromobilių Lietuvoje įregistruota tik 453, o naudotų – 731. Dėl nepatrauklaus viešojo transporto, miestų ir priemiesčių plėtros bei susiformavusių įpročių dominuoja kelionės automobiliais, kurios sudaro net 56,1 % visų šalies gyventojų kelionių. Dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių dauguma yra seni (16,8 metų) ir taršūs (165 g CO₂/km), miestuose kasdien susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Miestų ir regionų viešasis transportas nėra patrauklus, šios transporto priemonės yra maždaug 15–20 metų senumo. Įvairias paslaugas teikiančio verslo turimas transporto priemonių, kurios nuvažiuoja didžiausius atstumus miestuose, parkas taip pat taršus. EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Šiaulių raj., lyginant pagal automobilizacijos lygį, niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų rajonų. Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Šiaulių raj. buvo 24 017 lengvieji automobiliai, 84 autobusai, 1 509 krovininiai automobiliai, 505 puspriekabių vilkikai, 402 mopedai ir 960 motociklų. Iš pateiktų duomenų galima numatyti, kad automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų kiekvienais metais tik didėja. Lyginant transporto priemonių pasiskirstymą pagal transporto priemonių tipus, didžiąją dalį sudaro lengvieji automobiliai. Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Šiaulių raj. buvo išmetama 447,29 t teršalų, nemažą dalį iš jų sudarė transporto priemonių išmetami teršalai. Orą teršiančios medžiagos į orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc.). Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1,6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilių mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų krovinių byrėjimai, garavimai, dulkėjimai. Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą. Iš to galima daryti išvadą, jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir Šiaulių rajonas. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažinimo, būtina įgyvendinti priemones skatinančias naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais. Prie transporto priemonių skaičiaus sumažinimo prisidėtų geresnės kokybės viešojo transporto paslauga ir to pasėkoje didesnis gyventojų naudojimasis ja. Eismo saugumas yra didžiausia siekiamybė nacionaliniuose ir tarptautiniuose transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir veiklos strategijose. Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Šiaulių rajone nebuvo žuvusiųjų, tačiau 58 gyventojai buvo sužeisti. LR automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenys atskleidžia, kad didžiausi avarijų sukėlėjai – lengvųjų transporto priemonių vairuotojai. Kaip teigiama atlikto tyrimo išvadose, avarijų skaičiui, įvykusių miestų teritorijose, didžiausios įtakos turi miesto gyventojų skaičius, automobilių skaičius, nuvažiuotų kilometrų skaičius, gatvių ir kelių ilgis, jų kokybė. Nors šalyje ir Šiaulių apskrityje eismo įvykių, kuriuose yra sužeidžiami žmonės, tenkančių 1 000 gyventojų kiekis mažėja, tačiau Šiaulių rajono savivaldybė šis rodiklis sparčiai išaugo. 2022 m. Šiaulių rajono savivaldybė buvo užfiksuoti 1,42 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, tenkantys 1 000 gyventojų, 2018 m. – 1,29 (t. y. per tiriamą laikotarpį eismo įvykių padaugėjo 10,1 proc.). LR automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenys atskleidžia, kad didžiausi avarijų sukėlėjai – lengvųjų transporto priemonių vairuotojai. Kaip teigiama atlikto tyrimo išvadose, avarijų skaičiui, įvykusių miestų teritorijose, didžiausios įtakos turi miesto gyventojų skaičius, automobilių skaičius, nuvažiuotų kilometrų skaičius, gatvių ir kelių ilgis, jų kokybė. Šiaulių rajone viešojo transporto paslaugas teikia UAB Kuršėnų autobusų parkas, įmonės steigėja yra Šiaulių rajono savivaldybė. Įmonė įsteigta – Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 1996 m. lapkričio 03 d. Įmonė yra iš Šiaulių rajono savivaldybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Šiaulių rajono savivaldybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. 2022 m. UAB Kuršėnų autobusų parkas teikė keleivių vežimo paslaugas 12 reguliarių maršrutų (11 maršrutų buvo vykdomi priemiesčiuose, o vienas – mieste). 2022 m. bendrovė autobusų reguliariais maršrutais pervežė 461 021 keleivius. Palyginimui 2018 m. pervežė 621 152 keleivius, tikėtina, jog toks sumažėjimas pastebimas dėl 2020–2021 m. įvesto griežto karantino, kai bet koks keliavimas buvo apribotas. 2022 m. bendra rida reguliariais maršrutais buvo apie 710 tūkst. kilometrų. 2023 m. birželio 30 d. duomenimis UAB Kuršėnų autobusų parkas, turėjo 21 autobusą. Analizuojant UAB Kuršėnų autobusų parkas turimą transporto priemonių pasiskirstymą pagal amžių, išryškėja, kad vidutinis autobuso amžius sudaro 16,8 metus. Apibendrinti rezultatai atskleidžia, kad viešojo transporto paslaugas Šiaulių rajone teikiančios UAB Kuršėnų autobusų parkas, naudojamų transporto priemonių amžius, lyginant su vakarų Europos šalių duomenimis yra ženkliai didesnis. Išanalizuoti duomenys atskleidžia, kad UAB Kuršėnų autobusų parkas didžioji dalis turimų transporto priemonių naudojamos ilgiau, nei gamintojų numatytas ekonominis eksploatavimo laikas, nėra ekonomiškos ir komfortiškos keleiviams. Seni autobusai naudoja daugiau kuro ir dažniau genda, todėl jų eksploatacija yra brangesnė, o patikimumas labai mažas. Taip pat autobusų parko valdymą ir jų remontą komplikuoja didelis skirtingų modifikacijų skaičius. Dėl to reikia daugiau skirtingų detalių, ilgesnių su remontu susijusių prastovų bei žinių ir įgūdžių. Vieninga transporto sistema Šiaulių rajono savivaldybėje nėra suformuota. Rajone neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl rajone tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti UAB Kuršėnų autobusų parko miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir ŠESD išmetamų į atmosferą kiekį. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „nepakankami viešojo transporto patrauklumas, prieinamumas ir kokybė“. Problemos sprendimo būdas. Siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę, planuojama įsigyti netaršias elektra varomas transporto priemones ir įrengti jų įkrovimui reikalingą infrastruktūrą. Projektu planuojama įsigyti 4 elektrinius autobusus ir įrengti 2 įkrovimo stoteles. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo.