Projektas prisideda prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslas “Sujungti regioną“ nustato transporto politikos srities uždavinį gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis. Lietuvoje siekiant efektyviai plėtoti transporto infrastruktūrą ir visą susisiekimo sistemą bei įgyvendinti numatytus uždavinius bei ilgalaikius tarptautinius ir nacionalinius tikslus parengtas Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planas. Projektas prisideda prie jame numatytų iššūkių, tokių kaip nepakankamas pasiekiamumas ir mažas junglumas šalies viduje, augančios transporto sektoriaus ŠESD emisijos (nes viešasis transportas dar nematomas kaip alternatyva asmeniniam automobiliu), netvari kelių infrastruktūros priežiūra. UAB Marijampolės autobusų parką sudaro 28 dyzeliniai, 1 hibridinis ir 7 SGD autobusai, kurie reikalauja esminio atnaujinimo. Remiantis 2024–2028 m. strateginiu veiklos planu, senstanti technika neatitinka šiuolaikinių keleivių komforto lūkesčių ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Analizuojant 2018–2023 m. laikotarpį, stebimas reikšmingas keleivių skaičiaus atsigavimas po pandeminio nuosmukio: 2018 m.: 758,5 tūkst. keleivių. 2020 m. (nuosmukis): 354,1 tūkst. keleivių. 2023 m.: 851,4 tūkst. keleivių. Ypač spartus augimas fiksuojamas priemiestiniuose maršrutuose, kur keleivių skaičius nuo 67,1 tūkst. (2018 m.) išaugo iki 288,3 tūkst. (2023 m.). Ši tendencija rodo augantį viešojo transporto poreikį jungtyse tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių, tačiau norint išlaikyti šį augimą, būtina investuoti į infrastruktūros modernizavimą ir naujas transporto priemones. Marijampolės savivaldybė susiduria su rimtais demografiniais iššūkiais. 2016–2025 m. gyventojų skaičius savivaldybėje sumažėjo 6,1 proc. Be to, visuomenė sparčiai amžėja: demografinės senatvės koeficientas Marijampolės apskrityje siekia 171 (šalyje – 148). Mažėjant darbingo amžiaus žmonių (Marijampolės sav. sumažėjo 2,5 proc.) ir augant vyresnio amžiaus asmenų daliai, viešasis transportas tampa svarbia socialine paslauga, užtikrinančia mobilumą specifiškai pažeidžiamoms grupėms. Atnaujintas, patogus ir ekologiškas transportas yra viena iš priemonių didinti regiono patrauklumą ir mažinti socialinę atskirtį. Atsižvelgiant į tai, projekto vykdytojas planuoja įsigyti 11 visiškai netaršių, elektra varomų priemiesčio tipo autobusų. Ši investicija atitinka darnaus judumo plano sprendinius ir ji leis: -nuvažiuoti 608 335 km per metus neteršiant aplinkos; -sutaupyti vidutiniškai 33 t CO2 ekvivalento vienai transporto priemonei; -sumažinti lengvųjų automobilių intensyvumą (prognozuojamas 1 % mažėjimas per metus) ir padidinti viešojo transporto dalį modaliniame pasiskirstyme. Įgyvendintas veiksmas ne tik užtikrins atitiktį teisiniams reikalavimams, bet ir lems mažesnę aplinkos taršą, mažesnį avaringumą bei aukštesnę gyvenimo kokybę Marijampolės savivaldybėje, skatinant gyventojus rinktis tvarias keliavimo alternatyvas. Projekto įgyvendinimas padės išvengti neigiamų pasekmių, tokių kaip nekonkurencingumas žaliuosiuose pirkimuose ar augančios taršos sukeliamos sveikatos problemos. Iniciatyva visiškai atitinka Nacionalinio pažangos plano darnaus vystymosi principus. Įgyvendinus projektą bus galima išspręsti egzistuojančias problemas (ŠESD rodiklių mažinimą) ir užtikrinti tinkamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Taip pat projekto veikla prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Projektas atitinka 2021-2027 m. Europos sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto "Geriau sujungta Lietuva" 3.2. uždavinį "Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą " Uždavinys prisideda prie ŠESD emisijų mažinimo bei atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimo transporto sektoriuje. Projektas atitinka Marijampolės rajono savivaldybės strateginio plano iki 2030 m. plano, patvirtinto 2021 m. balandžio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-128 strateginio plėtros plano 3.1.2. uždavinį Plėtoti žaliąją savivaldybės infrastruktūrą 3.1.2.7 veiksmo Modernių viešojo transporto priemonių įsigijimas. Taip pat atitinka Marijampolės darnaus judumo mieste planą patvirtintą Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-36 „Dėl Marijampolės darnaus judumo mieste plano patvirtinimo“ (Marijampolės savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1- 285 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1-36 „Dėl Marijampolės darnaus judumo mieste plano patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) plano sprendinius. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimus, t. y., bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklų įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą principai. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie horizontalių principo įgyvendinimo. Bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Visos įsigyjamos viešojo transporto priemonės atitiks Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, ir reikšmingos žalos nedarymo principus. Finansuojamos veiklos nepažeis Chartijos pagrindinių teisių orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.