Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, lyginant pagal automobilizacijos lygį, niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų rajonų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Klaipėdos rajone 1000 gyventojų teko 497 individualių lengvųjų automobilių, o 2018 m. teko 463 automobiliai. Tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdos miesto savivaldybėje 1000 gyventojų 2022 m. teko 398 automobiliai, o 2018 m. 377. Iš pateiktų duomenų galima numatyti, kad automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų kiekvienais metais tik didėja. Lyginant transporto priemonių pasiskirstymą pagal transporto priemonių tipus, didžiąją dalį sudaro lengvieji automobiliai. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Klaipėdos rajone buvo išmetama 911,48 t teršalų, o Klaipėdos mieste 2 597,58 t teršalų. Nemažą dalį iš jų sudarė transporto priemonių išmetami teršalai. Orą teršiančios medžiagos į orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc.). Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1,6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilių mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų krovinių byrėjimai, garavimai, dulkėjimai. Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą. Iš to galima daryti išvadą, jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir Klaipėdos miestas bei rajonas. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažinimo, būtina įgyvendinti priemones skatinančias naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais. Prie transporto priemonių skaičiaus sumažinimo prisidėtų geresnės kokybės viešojo transporto paslauga ir dėl to būtų didesnis gyventojų naudojimasis ja. Klaipėdos mieste ir rajone viešojo transporto paslaugas teikia UAB Ridvija. UAB Ridvija 2023 m. teikė keleivių vežimo paslaugas 6 reguliariais maršrutais (vykdomi priemiesčiuose). UAB Ridvija 2023 m. pervežė 352 170 keleivius, o 2022 m. bendrovė autobusų reguliariais maršrutais pervežė 773 370 keleivius. 2024 m. balandžio 26 d. duomenimis UAB Ridvija, turėjo 16 autobusų (detali informacija pateikta IP 1.3.2. lentelėje) visi varomi dyzeliniu kuru. Analizuojant turimą transporto priemonių pasiskirstymą pagal amžių, išryškėja, kad vidutinis autobuso amžius sudaro 19,6 metus. Apibendrinti rezultatai atskleidžia, kad viešojo transporto paslaugas Klaipėdos rajone teikiančios UAB Ridvija naudojamų transporto priemonių amžius, lyginant su vakarų Europos šalių duomenimis, yra ženkliai didesnis. Įmonė nuolatos jį mažina investuodama į naujų modernių, aplinkai palankių transporto priemonių įsigijimą. Vieninga transporto sistema Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse nėra suformuota. Rajone neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl, rajone tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Įstatymų numatytos lengvatos užtikrina socialiai jautresnių gyventojų grupės mobilumo poreikių tenkinimą mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, todėl, senėjant visuomenei, didėja gyventojų skaičius, kuris dėl amžiaus ar specialiųjų poreikių (neįgalumo) turi teisę pasinaudoti transporto lengvatomis, kas daro įtaką naudojimosi viešuoju transportu populiarumą šioje amžiaus grupėje. Naudojimasis viešuoju transportu taip pat yra populiarus tarp moksleivių ir studentų, kurių didelė dalis naudojasi viešuoju transportu. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti UAB Ridvija miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Rengiant IP buvo apskaičiuotas bendras ŠESD kiekio sumažinimas. Skaičiavimai buvo atlikti pagal žemiau pateikiamą formulę: Bendras išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį (5 metus) apskaičiuojamas lyginant iškastiniu kuru (dyzelinu) varomų viešojo transporto priemonių (bazinis scenarijus) išmetamų ŠESD kiekį su analogiškų techninių parametrų elektra ir (arba) vandeniliu varomų viešojo transporto priemonių išmetamų ŠESD kiekiu (projektinis scenarijus). Išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas yra išmetamų ŠESD kiekio pagal bazinį scenarijų ir pagal projektinį scenarijų skirtumas. Išmetamų ŠESD kiekis ir bazinio scenarijaus, ir projektinio scenarijaus atveju apskaičiuojamas pagal formulę: Išmetamų ŠESD kiekis (CO2ekv. t/metus) = degalų sąnaudos (MWh/metus) x taršos faktorius (tCO2/MWh). Degalų sąnaudos apskaičiuojamos kaip viešojo transporto priemonės (-ių) ridos per metus (km), viešojo transporto priemonei (-ėms) nustatytos degalų normos (l/100 km) ir dyzelinių degalų sąnaudų perskaičiavimo į MWH koeficiento 10,01 MWh/1000 l sandauga. Taršos faktorius: • dyzelinui 0,29; • elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių 0,00; • elektros energijai iš tinklo 0,42; Skaičiuojant sutaupymus, faktiškai patikrinus duomenis (remiantis kuro normų įsakymais), buvo nustatyta, jog UAB Ridvija autobusų kuro norma (dyzeliniams autobusams) siekia 36,76 l/100 km. Tokio pačio dydžio elektrinio autobuso kuro norma siekia 64,00 kWh/ 100 km. Atsižvelgiant į istorinius UAB Ridvija duomenis, nustatoma, jog vidutiniškai vienas elektrinis autobusas per metus nuvažiuos apie 23 088 km. Panaudojus šiuos duomenis aukščiau nurodytoje formulėje, gaunama, jog ŠESD sutaupymai per ataskaitinį projekto laikotarpį sieks 295,61 t. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „nepakankami viešojo transporto patrauklumas, prieinamumas ir kokybė“. Problemos sprendimo būdas. Siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę planuojama įsigyti netaršias elektra varomas transporto priemones. Projektu planuojama įsigyti 12 elektrinių autobusų. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo. Projekto įgyvendinimas prisidės prie oro taršos ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse. Numatoma, kad projekto veiklomis bus prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, nes projekto įgyvendinimo metu įsigyjamos transporto priemonės turės atitikti žalumo reikalavimus. Projekto veikla „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones“ 100 proc. prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Projektu bus užtikrinamas darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principas; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą. Taip pat projekto įgyvendinimo metu bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymuisi. Taip pat transporto priemonės neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio aplinkai, nes M kategorijos kelių transporto priemonių padangos atitiks aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).