UAB Telšių autobusų parkas turi 38 autobusus. Vidutinis autobusų amžius 13 metų. UAB Telšių autobusų parkas eksploatuoja 9 miesto autobusus, kurie varomi suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir yra draugiški aplinkai, bet 12 metrų ilgio. Bendrovė aptarnauja 7 miesto, 65 priemiesčio ir 3 tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutus. UAB Telšių autobusų parkas turi bendrijos licenciją vežti keleivius (EBKL). Įmonei yra išduota licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais (AL). Projekto veiklomis sprendžiama problema: pagal LR alternatyviųjų degalų įstatymą visi autobusai iki 2029 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti į varomus alternatyviais degalais, todėl kyla poreikis atnaujinti turimų autobusų parką. Atsižvelgiant į tai, kad Telšiuose jau eksploatuojami SGD autobusai, be to autobusų parko teritorijoje yra kompresorinė, tikslinga tolimesnė šios rūšies transporto parko plėtra, kuro šaltiniu pasirenkant biometaną. Svarbu paminėti, kad 71 % transporto priemonių yra dyzelinu varomos. Tai neefektyvu tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu. Įmonė siekia tvaraus ekonominio augimo, siekia užtikrinti šiuolaikinius aplinkosauginius kriterijus. Vertinant tai, kad eksploatuojamos keleivių vežimo transporto priemonės yra taršios, jų išlaikymas yra brangus bei siekiant mažinti ŠESD išmetimą į atmosferą bei pereiti prie švaraus kuro naudojimo įmonės veikloje, taip pat tiesiogiai prisidėti prie Susisiekimo plėtros programoje nustatytos problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežasties" šalinimo, kadangi trūksta alternatyviųjų netaršių transporto priemonių kroviniams vežti, buvo priimtas sprendimas pakeisti seną dyzelinu varomą keleivių vežimo transporto priemonę nauja, biodujomis varoma. Įgyvendinant projektą planuojama įsigyti 2 biometanu varomas keleivių vežimui skirtas M3 klasės transporto priemones, atitinkančias Aprašo reikalavimus. Projekto veikla yra prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3 Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami HP: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekte nėra veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Projektas nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Įgyvendinant projekto veiklas nebus pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą). Projekto veikla tiesiogiai prisideda prie Susisiekimo plėtros programoje nustatytos problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežasties – trūksta alternatyviųjų netaršių transporto priemonių keleiviams ir kroviniams vežti, šalinimo. Projekto įgyvendinimo metu perkamos transporto priemonės bus sertifikuotos pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB reikalavimus. Perkamos M3 transporto priemonės atitiks transporto priemonių pritaikymo asmenims su negalia reikalavimus, numatytus Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3-439 „Dėl Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų aprašo patvirtinimo“.